Šlapimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Apie kaimą Švenčionių rajone žr. Šlapimas (Švenčionys).
Žmogaus šlapimo pavyzdys

Šlapimas – gelsvas arba rusvas skystis, kurį išskiria inkstai. Žinduolių organizme išskiriamas šlapimas kaupiasi šlapimo pūslėje ir yra laikas nuo laiko pašalinamas pro šlaplę. Paukščių ir kloakinių žinduolių organizme šlapimas patenka į kloaką, kur, prieš pašalinant, iš šlapimo išgaunamas vanduo.

Šlapimo sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šlapimo spalva svyruoja nuo šviesiai gelsvos (kartais jis praktiškai bespalvis) iki rusvos, priklausomai nuo jame esančių medžiagų. Esant pažeistiems inkstams ar šlapimo pūslei, į šlapimą patekęs kraujas gali jam suteikti raudoną atspalvį, o į organizmą patekę per inkstus šalinami pigmentai gali suteikti ir kitų atspalvių.

Pagrindinės sudedamosios šlapimo dalys:

Šlapimo funkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Su šlapimu iš organizmo šalinamos tirpios medžiagos:

  • organizmui reikalingų medžiagų perteklius - vanduo, mineraliniai jonai.
  • organizme susidarančios metabolizmo atliekos - pvz., šlapalas, urobilinas ir kt.
  • į organizmą patekusios fiziologiškai nereikalingos ar kenksmingos medžiagos - sunkiųjų metalų jonai, alkaloidai
  • į organizmą patekę nesuskaidyti vaistai

Sutrikimų atveju šlapime gali būti baltymų, gliukozės, kraujo ir t. t.

Be šių funkcijų, daugelis gyvūnų šlapimą naudoja ir komunikacijai per uoslės organus, pvz., šuniniai gyvūnai savo šlapimu žymi savo teritorijos ribas, kiti gyvūnai šlapimą naudoja seksualinei komunikacijai (per šlapime esančius feromonus).