Karščiavimas
Karščiavimas – kūno temperatūros pakilimas aukščiau normos. Tai vienas iš imuninių atsakų į infekciją. Kylant temperatūrai krečia drebulys, jaučiamas šaltis, nes organizmas stengiasi pakelti temperatūrą iki aukštesnės, nei ji yra – panašiai, kaip būna sušalus. Karščiavimas yra daugelio ligų vienas iš simptomų.
| Žema temperatūra | 38–39 °C |
| Vidutinė temperatūra | 39–40 °C |
| Aukšta temperatūra | 40–41,1 °C |
| Hiperpireksija | >41,1 °C |
Priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karščiavimo priežastys gali būti vidinės ir išorinės kilmės. Išorinės priežastys gali būti bakterijų sienelėse esančios medžiagos. Vidinės priežasties pavyzdys – fagocitų gaminami citokinai, kurie yra įgimtos imuninės sistemos dalis.
Smegenys reguliuoja temperatūros kilimą per autonominę nervų sistemą.
- Suintensyvėja šilumos gamyba dėl drebėjimo ir padidėjusio raumenų tonuso.
- Sumažinamas šilumos praradimas susitraukiant kraujagyslėms.
Karščiavimo naudingumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Manoma, kad šiltakraujai gyvūnai lengviau atsigauna po infekcijų dėl karščiavimo. Aukšta temperatūra nėra palanki kai kuriems patogenams, be to, susidaro geros sąlygos leukocitams, kovojantiems su infekcija, daugintis.
Karščiavimo poveikis:
- Padidėja leukocitų judrumas.
- Palengvėja leukocitų fagocitozė.
- Susilpnėja endotoksinų poveikis.
- Paspartėja T limfocitų dauginimasis.
- Padidėja interferono aktyvumas.
Gydymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nedidelės temperatūros nebūtina gydyti vaistais. Karščiuojant patartina vartoti daugiau nei įprastai skysčių, nes karščiavimas gali sukelti dehidrataciją, kuri pavojingesnė už patį karščiavimą. Karščiavimas gali būti pavojingas širdies problemų turintiems ligoniams.
Karščiavimą būtina gydyti, jei temperatūra pakyla iki 41 °C, nes kitaip gali būti pažeisti audiniai.
