Pereiti prie turinio

Karščiavimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Karščiavimas – kūno temperatūros pakilimas aukščiau normos. Tai vienas iš imuninių atsakų į infekciją. Kylant temperatūrai krečia drebulys, jaučiamas šaltis, nes organizmas stengiasi pakelti temperatūrą iki aukštesnės, nei ji yra – panašiai, kaip būna sušalus. Karščiavimas yra daugelio ligų vienas iš simptomų.

Pagal temperatūros pakilimo laipsnį temperatūra klasifikuojama į subfebrilią (37–38 °C), vidutinę (38–39 °C), aukštą (39–41 °C) ir hiperpiretinę (daugiau nei 41 °C).[1]

Karščiavimo priežastys gali būti vidinės ir išorinės kilmės. Išorinės priežastys gali būti bakterijų sienelėse esančios medžiagos. Vidinės priežasties pavyzdys – fagocitų gaminami citokinai, kurie yra įgimtos imuninės sistemos dalis.

Smegenys reguliuoja temperatūros kilimą per autonominę nervų sistemą.

  • Suintensyvėja šilumos gamyba dėl drebėjimo ir padidėjusio raumenų tonuso.
  • Sumažinamas šilumos praradimas susitraukiant kraujagyslėms.

Karščiavimo naudingumas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Manoma, kad šiltakraujai gyvūnai lengviau atsigauna po infekcijų dėl karščiavimo. Aukšta temperatūra nėra palanki kai kuriems patogenams, be to, susidaro geros sąlygos leukocitams, kovojantiems su infekcija, daugintis.

Karščiavimo poveikis:

  • Padidėja leukocitų judrumas.
  • Palengvėja leukocitų fagocitozė.
  • Susilpnėja endotoksinų poveikis.
  • Paspartėja T limfocitų dauginimasis.
  • Padidėja interferono aktyvumas.
  1. Karščiavimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2025-03-05.