Karščiavimas
![]() |
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Karščiavimas – kūno temperatūros pakilimas aukščiau normos. Tai vienas iš imuninių atsakų į infekciją. Kylant temperatūrai krečia drebulys, jaučiamas šaltis, nes organizmas stengiasi pakelti temperatūrą iki aukštesnės, nei ji yra – panašiai, kaip būna sušalus. Karščiavimas yra daugelio ligų vienas iš simptomų.
Pagal temperatūros pakilimo laipsnį temperatūra klasifikuojama į subfebrilią (37–38 °C), vidutinę (38–39 °C), aukštą (39–41 °C) ir hiperpiretinę (daugiau nei 41 °C).[1]
Priežastys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Karščiavimo priežastys gali būti vidinės ir išorinės kilmės. Išorinės priežastys gali būti bakterijų sienelėse esančios medžiagos. Vidinės priežasties pavyzdys – fagocitų gaminami citokinai, kurie yra įgimtos imuninės sistemos dalis.
Smegenys reguliuoja temperatūros kilimą per autonominę nervų sistemą.
- Suintensyvėja šilumos gamyba dėl drebėjimo ir padidėjusio raumenų tonuso.
- Sumažinamas šilumos praradimas susitraukiant kraujagyslėms.
Karščiavimo naudingumas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Manoma, kad šiltakraujai gyvūnai lengviau atsigauna po infekcijų dėl karščiavimo. Aukšta temperatūra nėra palanki kai kuriems patogenams, be to, susidaro geros sąlygos leukocitams, kovojantiems su infekcija, daugintis.
Karščiavimo poveikis:
- Padidėja leukocitų judrumas.
- Palengvėja leukocitų fagocitozė.
- Susilpnėja endotoksinų poveikis.
- Paspartėja T limfocitų dauginimasis.
- Padidėja interferono aktyvumas.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Karščiavimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2025-03-05.