Kosulys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Kosulys – energingas refleksinis iškvėpimas per burną, smarkiai susitraukus kvėpuojamiesiems raumenims, kurio metu iš kvėpavimo takų pašalinamos erzinančios medžiagos ar svetimkūniai. Kosulį sukelia receptorių trachėjoje ar bronchuose sudirginimas. Kosint pasigirsta būdingas garsas.

Epizodiškai kosėja apie 40 proc. žmonių, o nuolat – apie 10 proc.[1]

Kosulys kaip simptomas[taisyti | redaguoti kodą]

Kosulys būdingas šioms būsenoms:

Kosulį sukelia kvėpavimo takuose besikaupiančios gleivės, kurios erzina gleivinės recepetorius. Kosint gleivės iškosimos. Gausios tokios gleivės vadinamos skrepliais.

Kosulys gali būti vienintelis kai kurių ligų, pavyzdžiui, tuberkuliozės, plaučių vėžio, bronchinės astmos, simptomas. Skausmingą kosulį gali sukelti krūtinplėvės uždegimas.

Kosulį kaip simptomą galima panaudoti diagnostikoje, bet tam reikia žinoti kosulio požymius:

  • kosulio trukmė (chroniškas, ūmus)
  • kosulio jėga (kosčiojimas, smarkus kosulys)
  • kosulio tembras (skambus, duslus)
  • kosulio drėgnumas (sausas kosulys, drėgnas kosulys)
  • skreplių tipas (vandeningi, pūlingi, kraujuoti)
  • kosulio laikas (visą parą, rytinis, naktinis, dieninis; pavasarinis, žieminis)

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Autorių kolektyvas. Klinikinė pulmonologija. – Vilnius: Vaistų žinios, 2015. – 63 p. ISBN 978-9955-884-80-4