Pagėgių apskritis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 11: | Eilutė 11: | ||
| priklausomybė1 = Klaipėdos kraštas| priklausomybėLaik1 = 1920-1923 | priklausomybėVėl1 = Flag of Memelland.png |
| priklausomybė1 = Klaipėdos kraštas| priklausomybėLaik1 = 1920-1923 | priklausomybėVėl1 = Flag of Memelland.png |
||
| priklausomybė2 = Lietuva| priklausomybėLaik2 = 1923-1939 | priklausomybėVėl2 = Flag of Lithuania.svg |
| priklausomybė2 = Lietuva| priklausomybėLaik2 = 1923-1939 | priklausomybėVėl2 = Flag of Lithuania.svg |
||
| priklausomybė3 = Gumbinės apygarda| priklausomybėLaik3 = 1939-1944 | priklausomybėVėl3 = Flag of Nazi Germany (1933-1945).svg |
|||
| priklausomybė4 = Lietuvos TSR| priklausomybėLaik4 = 1944-1950 | priklausomybėVėl4 = Flag of Lithuanian SSR.svg |
| priklausomybė4 = Lietuvos TSR| priklausomybėLaik4 = 1944-1950 | priklausomybėVėl4 = Flag of Lithuanian SSR.svg |
||
| admCentras = [[Pagėgiai]] |
| admCentras = [[Pagėgiai]] |
||
Eilutė 36: | Eilutė 35: | ||
| vikiteka = |
| vikiteka = |
||
}} |
}} |
||
'''Pagėgių apskritis''' buvo [[Lietuva|Lietuvos]] pietvakariuose [[1920]]–[[1939]] metais, į pietvakarius nuo [[Tauragė]]s. Centras – [[Pagėgiai]]. |
'''Pagėgių apskritis''' buvo [[Lietuva|Lietuvos]] pietvakariuose [[1920]]–[[1939]] ir [[1944]]-[[1950]] metais, į pietvakarius nuo [[Tauragė]]s. Centras – [[Pagėgiai]]. |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Apskritis sudaryta [[1920]] m. iš [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] 25 valsčių: |
Apskritis sudaryta [[1920]] m. iš [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] 25 valsčių: |
||
* 18 iš jų iki tol priklausė [[Tilžės apskritis|Tilžės apskričiai]]: Bubliškės, Galsdonų, Katyčių, Kulminų, Lauksargių, Lumpėnų, Meišlaukių, Natkiškių, Nepertlaukių, Opstainio, Pagėgių, Pakamonių, Piktupėnų, Plaškių, Rukų, Vilkyškių, Vingio, Žemaitkiemio |
* 18 iš jų iki tol priklausė [[Tilžės apskritis|Tilžės apskričiai]]: Bubliškės, Galsdonų, Katyčių, Kulminų, Lauksargių, Lumpėnų, Meišlaukių, Natkiškių, Nepertlaukių, Opstainio, Pagėgių, Pakamonių, Piktupėnų, Plaškių, Rukų, Vilkyškių, Vingio, Žemaitkiemio |
||
Eilutė 45: | Eilutė 43: | ||
* 1 – [[Lankos apskritis|Lankos apskričiai]]: Pervalkiškių |
* 1 – [[Lankos apskritis|Lankos apskričiai]]: Pervalkiškių |
||
[[1923]] m. apskritis su Klaipėdos kraštu atiteko [[Lietuva]]i. [[1939]] m. kovą ji vėl buvo vokiečių okupuota, priklausė Vokietijos Rytprūsių provincijos [[Gumbinės apygarda]]i. [[1945]] m. užėmė [[Raudonoji Armija]], |
[[1923]] m. apskritis su Klaipėdos kraštu atiteko [[Lietuva]]i. [[1939]] m. kovą ji vėl buvo vokiečių okupuota ir panaikinta, prijungiant ją prie [[Tilžės-Ragainės apskritis|Tilžės-Ragainės apskrities]], kuri priklausė Vokietijos Rytprūsių provincijos [[Gumbinės apygarda]]i. [[1945]] m. užėmė [[Raudonoji Armija]], ir apskritis apkurta: ją sudarė 16 valsčių. [[1947]] m. 2 valsčiai perduoti naujai [[Jurbarko apskritis|Jurbarko apskričiai]]. [[1950]] m. [[birželio 20]] d. apskritis pertvarkyta į [[Pagėgių rajonas|Pagėgių rajoną]] (24 apylinkės). |
||
{{aps-ist}} |
{{aps-ist}} |
19:28, 27 birželio 2011 versija
Pagėgių apskritis | ||||
---|---|---|---|---|
| ||||
Administracinis centras | Pagėgiai | |||
Valsčiai | 25 (1920), 20 (1938), 14 (1947) | |||
1920-1923 | Klaipėdos kraštas | |||
1923-1939 | Lietuva | |||
1944-1950 | Lietuvos TSR | |||
Gyventojų | 38 613 (1924), 42 138 (1938) | |||
Plotas | 938 km² (1920), 762 km² (1949) |
Pagėgių apskritis buvo Lietuvos pietvakariuose 1920–1939 ir 1944-1950 metais, į pietvakarius nuo Tauragės. Centras – Pagėgiai.
Istorija
Apskritis sudaryta 1920 m. iš Klaipėdos krašto 25 valsčių:
- 18 iš jų iki tol priklausė Tilžės apskričiai: Bubliškės, Galsdonų, Katyčių, Kulminų, Lauksargių, Lumpėnų, Meišlaukių, Natkiškių, Nepertlaukių, Opstainio, Pagėgių, Pakamonių, Piktupėnų, Plaškių, Rukų, Vilkyškių, Vingio, Žemaitkiemio
- 6 – Ragainės apskričiai: Bitėnų, Jūravos, Smalininkų, Vėžininkų, Viešvilės, Žukų
- 1 – Lankos apskričiai: Pervalkiškių
1923 m. apskritis su Klaipėdos kraštu atiteko Lietuvai. 1939 m. kovą ji vėl buvo vokiečių okupuota ir panaikinta, prijungiant ją prie Tilžės-Ragainės apskrities, kuri priklausė Vokietijos Rytprūsių provincijos Gumbinės apygardai. 1945 m. užėmė Raudonoji Armija, ir apskritis apkurta: ją sudarė 16 valsčių. 1947 m. 2 valsčiai perduoti naujai Jurbarko apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Pagėgių rajoną (24 apylinkės).
Apskrities istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės
|
1920 | 25 valsčiai: Bitėnų valsčius, Bubliškės valsčius, Galsdonų valsčius, Jūravos valsčius, Katyčių valsčius, Kulminų valsčius, Lauksargių valsčius, Lumpėnų valsčius, Meišlaukių valsčius, Natkiškių valsčius, Nepertlaukių valsčius, Opstainio valsčius, Pagėgių valsčius, Pakamonių valsčius, Pervalkiškių valsčius, Piktupėnų valsčius, Plaškių valsčius, Rukų valsčius, Smalininkų valsčius, Vėžininkų valsčius, Viešvilės valsčius, Vilkyškių valsčius, Vingio valsčius, Žemaitkiemio valsčius, Žukų valsčius | |||
1924 | 938 | 38.613 | ||
1925 | 939 | 38.987 | ||
1938 | 939 | 42.138 | 20 valsčių | |
1945 | 16 valsčių | |||
1947 | 14 valsčių | |||
1949 | 762 | |||
1950 | 24 apylinkės |
Šaltiniai
- Pagėgių apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987.