Kazys Grinius

Kazys Grinius
3-as Lietuvos prezidentas
Gimė	1866 m. gruodžio 17 d. Selemos Būda
Mirė	1950 m. birželio 4 d. (83 metai) Čikaga, Ilinojus, JAV
Pilietybė	Lietuvis
Sutuoktinis (-ė)	Joana Pavalkytė-Griniuvienė
3-as Lietuvos prezidentas
Ėjo pareigas	1926 m. birželio 7 d. – 1926 m. gruodžio 17 d.
Ankstesnis	Aleksandras Stulginskis
Vėlesnis	Antanas Smetona
Partija	Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga

Medalis Prezidentui Dr. Kaziui Griniui atminti. Autorius - skulptorius Juozas Kalinauskas

Lietuvos prezidentas Kazys Grinius Šiauliuose 1926 m. greta jo - miesto tarybos pirmininkas Kazimieras Venclauskis

Vaizdas:GriniuiPaminklas.JPG

Kazio Griniaus paminklas Kaune

Kazys Grinius (1866 m. gruodžio 17 d. – 1950 m. birželio 4 d.) – trečiasis Lietuvos Respublikos prezidentas, šalį valdęs nuo 1926 m. birželio 7 d. iki gruodžio 17 d.

Biografija

Gimė Selemos Būdos kaime Marijampolės apskrityje. Mokėsi Oškinės pradinėje mokykloje, vėliau – Marijampolės gimnazijoje, kur prisidėjo prie „Aušros“ platinimo. Studijavo Maskvos universiteto Medicinos fakultete, čia dalyvavo slaptos lietuvių studentų draugijos veikloje. Dar nebaigęs studijų, 1892 m. rudenį Minske buvo punkto kovai su cholera gydytojas.

Baigęs mokslus, 1893 m. gavo laivo gydytojo vietą ir apie 9 mėnesius plaukiojo Kaspijos jūra. 1894 m. grįžo į Lietuvą, vertėsi laisvo gydytojo praktika Marijampolėje, po 2 metų persikėlė į Virbalį, dar vėliau – į Naumiestį. 1898 – 1903 m. gyveno Pilviškiuose, vėliau – vėl Marijampolėje. Įsitraukė į lietuvių kultūrinę veiklą, už tai kelis kartus buvo suimtas ir kalintas (1903, 1905, 1906, 1910 m.).

1888 m. dalyvavo pirmajame lietuvių demokratų suvažiavime, vėliau publikavo straipsnius „Varpe“, jį redagavo, dalyvavo varpininkų suvažiavimuose. Nuo 1893 m. iki 1905 m. pabaigos buvo Varpininkų komiteto narys. 1906 m. prisidėjo prie Lietuvos demokratų partijos programos kūrimo.

1896 m. vedė Joaną Pavalkytę, gyveno ir dirbo Virbalyje. 1899 m. rudenį žmona pagimdė sūnų, kurį pakrikštijo Kaziu (Kazys Grinius – Lietuvos kariuomenės pulkininkas, karo atašė Vokietijoje). Gyvenant Marijampolėje 1902 m. lapkričio 8 d. Joana pagimdė dukrą Gražiną.

Pirmojo pasaulinio karo metu su šeima gyveno Rusijoje, Kislovodske. Prasidėjus pilietiniam karui Kislovodskas ne kartą ėjo iš rankų į rankas. Per Raudonosios armijos puolimą 1918 m. spalio 8 d. plėšikaujantys kareiviai nušovė Joaną Griniuvienę ir sunkiai sužeidė dukrą Gražiną, kuri netrukus po sužeidimo mirė. Kazys Grinius jas palaidojo Kislovodsko stačiatikių kapinėse.

1917 m. Voroneže išrinktas į Rusijos lietuvių tarybą. 1919 m. Paryžiuje buvo Lietuvos repatriacinės komisijos pirmininku, padėjo apie 1000 lietuvių iš vokiečių nelaisvės grįžti į Lietuvą. Tais pačiais metais grįžo į Lietuvą ruoštis Steigiamojo Seimo rinkimams kaip vienas valstiečių liaudininkų bloko lyderių.

Išrinktas į Steigiamąjį Seimą, 1920 m. birželio 19 d. paskirtas vadovauti Ministrų kabinetui, kuris dirbo iki 1922 m. vasario 2 d. 1922 m. tapo Kauno savivaldybės medicinos ir sanitarijos skyriaus vedėju. Išrinktas ir į I, II bei III Seimus, o 1926 m. išrinktas Lietuvos Prezidentu, kuriuo išbuvo iki 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo. Po perversmo dirbo Kauno miesto savivaldybėje, padėjo pamatus sveikatos apsaugos sistemai. 1927 m. gimė sūnus Liūtas Grinius.

Vėliau pasitraukė iš aktyvios politikos, vadovavo kelioms medicina besirūpinančioms draugijoms, redagavo keletą leidinių. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, dirbo švietėjišką darbą medicinos srityje, redagavo mėnraštį „Liaudies sveikata”, vadovavo Kauno Higienos muziejui. 1942 m. už protesto raštą dėl Lietuvos žydų žudymo vokiečių valdžios vieneriems metams ištremtas iš Kauno į Ąžuolų Būdą. Po tremties vėl dirbo ankstesnėse pareigose. 1944 m. su šeima pasitraukė į Vakarus.

Kazys Grinius mirė 1950 m. birželio 4 d. Čikagoje. 1994 m. spalio 8 d. urna su Prezidento palaikais parvežta į Lietuvą ir iškilmingai palaidota netoli tėviškės – Selemos Būdos kaimo (Mondžgirėje).

Atminimo įamžinimas

• 1922 m. išleistas K. Griniui skirtas pašto ženklas.
• 1926 m. 60-ųjų gimimo metinių proga VDU Medicinos fakulteto taryba jam suteikė garbės daktaro laipsnį.
• 1926 m. Šilutės apskrityje pastatytam tiltui į Rusnę suteiktas K. Griniaus vardas.
• 1926 m. sukurtas biustas (skulpt. Antanas Aleksandravičius), kuris vėliau buvo saugomas Vičiūnuose, 1930 m. įkurtoje Tuberkuliozės sanatorijoje. Dabar jis eksponuojamas Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejuje.
• 1931 m. viena Kauno Vilijampolės gatvė pavadinta jo vardu.
• 1937 m. draugija „Kova su džiova“ Vičiūnuose esančią tuberkuliozės sanatoriją pavadino Kazio Griniaus vardu. Sovietmečiu ji buvo vadinama J. A. Domaševičiaus tuberkuliozės sanatorija. 1991 m. vardas grąžintas.
• 1939 m. – jo garbei sukurtas medalis (skulpt. Antanas Aleksandravičius).
• 1940 m. Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje pastatyta Knygnešių sienelė, kurioje įrašyta ir: „Grinius Kazys, gydytojas“.
• 1991 m. buvusi K. Giedrio gatvė Kauno Vilijampolėje pavadinta K. Griniaus vardu.
• 1991 m. Kauno Žaliakalnyje, prie namo Aukštaičių g. 39 atidengta memorialinė lenta su bareljefu.
• 1993 m. Alfonsas Eidintas išleido knygą „Kazys Grinius: ministras-pirmininkas ir prezidentas“
• 1994 m. pagamintas K. Griniaus atminimui skirtas medalis (skulpt. Juozas Kalinauskas).
• 1995 m. įsteigta metinė prezidento Kazio Griniaus vardinė bakalauro ir magistro stipendija studentams medikams.
• 1995 m. Kazio Griniaus vardu pavadinta gimnazija Kazlų Rūdoje.
• 1996 m. serijoje „Žymūs žmonės“ išleistas 0,40 Lt pašto ženklas su Kazio Griniaus portretu (dail. Aušrelė Ratkevičienė).
• 1996 m. Kauno Prezidentūros kiemelyje pastatytas paminklas (skulpt. Stasys Žirgulis, archit. Kęstutis Mikšys).
• 1998 m. Kauno 44-ajai vidurinei mokyklai suteiktas Kazio Griniaus vardas. Tais pačiais metais mokyklos muziejuje atidaryta K. Griniui skirta ekspozicija.
• 2000 m. Gediminas Ilgūnas parašė monografiją „Kazys Grinius“.
• Kauno Prezidentūroje eksponuojami dailininkų Apolinaro Šimkūno (1926 m.), Vlado Didžioko (1927 m.) bei vengrų dailininko Josefo Senyei (1934 m.) nutapyti Prezidento portretai.

Nuorodos

• Paroda „Kazio Griniaus 140-osios gimimo metinės“
• Lietuviškas žodis: Knygnešys Kazys Grinius
• Prezidento K. Griniaus pėdsakai Kaukaze
• Biografija ir atminimo įamžinimas
• Prezidento K. Griniaus kapas

Politinis postas
Prieš tai: Ernestas Galvanauskas	Lietuvos ministras pirmininkas 1920 - 1922	Po to: Ernestas Galvanauskas
Prieš tai: Aleksandras Stulginskis	Lietuvos prezidentas 1926	Po to: Jonas Staugaitis