Vladas Didžiokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Vladas Didžiokas (1889 m. rugsėjo 1 d. Vilnius1942 m. spalio 7 d. Kaunas) – Lietuvos tapytojas, grafikas, scenografas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmona Barbora Didžiokienė. Mokėsi privačioje realinėje ir I. Trutnevo piešimo mokyklose Vilniuje. 19111915 m. studijavo Sankt Peterburgo A. Štiglico techninio piešimo mokykloje, 19171918 m. mokėsi Dailės akademijoje.

1918 m. grįžo į Vilnių. 1919 m. persikėlė į Kauną. 1920 m. išvyko į Rusiją, buvo suimtas. 1921 m. grįžo į Lietuvą, dirbo scenografu Kauno teatruose. 19221940 m. dėstė Kauno meno mokykloje.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė litografijų („Autoportretas“ 1923 m., Žmonos portretas 1924 m.), scenovaizdžių, nutapė psichologinių portretų („Juozas Tallat-Kelpša“, „Juozapas Albinas Herbačiauskas“, abu 1925 m., „Antanas Sodeika“, „Marijona Rakauskaitė Karmen rolėje“, abu 1926 m.), peizažų („Ronžė“, 1926 m., „Bitynas“ 1938 m.). Kūriniai apibendrintų formų, ryškių spalvų.[1]

Scenografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vladas Gasiūnas. Vladas Didžiokas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 733 psl.