Vladas Didžiokas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Vladas Didžiokas (1889 m. rugsėjo 1 d. Vilnius1942 m. spalio 7 d. Kaunas) – Lietuvos tapytojas, grafikas, scenografas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmona Barbora Didžiokienė. Mokėsi Vilniuje privačioje realinėje gimnazijoje ir I. Trutnevo piešimo mokykloje. 19111915 m. studijavo Sankt Peterburgo A. Štiglico techninio piešimo mokykloje, 19171918 m. mokėsi Peterburgo dailės akademijoje.

1918 m. grįžo į Vilnių. 1919 m. persikėlė į Kauną. 1920 m. išvyko į Rusiją, buvo suimtas. 1921 m. grįžo į Lietuvą, dirbo scenografu Kauno teatruose. 19221940 m. dėstė Kauno meno mokykloje.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė litografijų („Autoportretas“ 1923 m., Žmonos portretas 1924 m.), scenovaizdžių, nutapė psichologinių portretų („Juozas Tallat-Kelpša“, „Juozapas Albinas Herbačiauskas“, abu 1925 m., „Antanas Sodeika“, „Marijona Rakauskaitė Karmen rolėje“, abu 1926 m.), peizažų („Ronžė“, 1926 m., „Bitynas“ 1938 m.). Kūriniai apibendrintų formų, ryškių spalvų.[1]

Scenografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vladas GasiūnasVladas Didžiokas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 733 psl.