Lietuvos vyrų futbolo rinktinė

Vaizdas:LFF-logo.jpg
Asociacija
Lietuvos futbolo federacija
FIFA reitingas
{{{reitingas}}}
Treneris
José Couceiro, nuo 2008-08
Daugiausiai įvarčių įmušė
Tomas Danilevičius (17)
Daugiausia rungtynių žaidė
Andrius Skerla (73)
Apranga namuose Apranga svečiuose
Pirmosios rungtynės
Lietuva 0:5 Šablonas:FutbEST2 (Kaunas; 1923 m. birželio 24 d.)
Pergalė didžiausiu skirtumu
Lietuva 7:0 Šablonas:FutbEST2 (Ryga; 1995 m. gegužės 20 d.)
Pralaimėjimas didžiausiu skirtumu
Egiptas 10:0 Lietuva (Paryžius; 1924 m. birželio 1 d.)
Pasaulio čempionatas
nedalyvavo
Europos čempionatas
nedalyvavo

Lietuvos vyrų futbolo rinktinė – futbolo komanda, atstovaujanti Lietuvai.

Istorija

Tarpukario laikotarpis (1923 - 1940)

Pirmąsias oficialias rungtynes Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė sužaidė 1923 m. birželio 24 d. su Estijos komanda ir jas pralaimėjo rezultatu 0:5. Pirmoji pergalė buvo iškovota 1924 m. rugpjūčio 24 d., kai Taline rezultatu 2:1 buvo nugalėta ta pati Estijos rintinė. Vėliau Lietuva reguliariai žaidė tarptautines futbolo varžybas iki pat SSRS okupacijos 1940 m. Iš viso per šį laikotarpį Lietuvos rinktinė sužaidė 69 oficialiais rungtynes, iš kurių 14 laimėjo, 12 sužaidė lygiosiomis ir 43 pralaimėjo.

1924 m. Lietuvos futbolo komanda dalyvavo Paryžiuje vykusių Olimpinių žaidynių futbolo turnyre. Prieš varžybas Lietuvos rinktinė buvo suburta paskubomis ir rimčiau pasiruošti turnyrui nespėjo (iš tiesų prieš varžybas lietuviai net nė karto nepasitreniravo). Atvykusi į Paryžių tik likus mažiau nei parai iki varžybų, Lietuva jau pirmame etape buvo sutriuškinta Šveicarijos rezultatu 0:9.

1928 m. startavo Baltijos taurės turnyras, kuriame varžėsi Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinktinės. Turnyras tapo tradiciniu ir su retomis išimtimis (neįvyko 1934 ir 1939 m.) buvo rengiamas kasmet iki pat 1940 m. Lietuvos rinktinė laimėjo šį turnyrą 1930 ir 1935 m.

Lietuva dalyvavo ir atrankos varžybose į Tarpukariu vykusius pasaulio futbolo čempionatus. 1934 m. PČ atrankos varžybose Lietuvai teko susirungti su Švedijos ir Estijos ekipomis. Pirmąjį mačą švedams lietuviai pralaimėjo 0:2, o antrasis grupės mačas su Estija taip ir nebuvo surengtas, kadangi po estų pralaimėjimo švedams tapo aišku, jog tiek lietuviai, tiek estai neturi jokių galimybių prasimušti į tolimesnį etapą.

1938 m. PČ atrankos varžybose reikėjo žaisti tik su Latvijos komanda, tačiau lietuviai kaimynams pralaimėjo abejas rungtynes – 2:4 išvykoje ir 1:5 namuose – ir į tolesnį turnyro etapą nepateko.

Sovietų okupacija (1940 - 1990)

Nuo 1940 m. iki 1990 m. Lietuvai esant SSRS sudėtyje, Lietuvos futbolo rinktinė jokiuose oficialiuose turnyruose dalyvauti negalėjo, tačiau žaidė SSRS tautų spartakiadose ir draugiškose rungtynėse. Per šį laikotarpį sužaistos 23 rungtynės, per kuriais iškovota 11 pergalių, 2 rungtynės baigėsi lygiosiomis ir 10 buvo pralaimėta.

Taip pat šiuo laikotarpiu lietuviai futbolininkai rungtyniavo SSRS futbolo rinktinės sudėtyje. 1988 m. du lietuviai – Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis – SSRS rinktinės sudėtyje laimėjo Seulo olimpinių žaidynių aukso medalius. Tais pačiais 1988 m. į sidabrą Europos čempionate iškovojusios SSRS rinktinės sudėtį buvo įtrauktas, tačiau į aikštę taip ir neišbėgo, Vilniaus „Žalgirio“ klubo gynėjas Viačeslavas Sukristovas.

Po Neprikausomybės atgavimo (nuo 1990 m.)

Po Nepriklausomybės atgavimo, pirmąsias rungtynes Lietuvos rinktinė sužaidė 1990 m. gegužės 27 d. su Gruzija, jos baigėsi lygiosiomis 2:2. Nuo tada Lietuvos rinktinė reguliariai žaidžia oficialias ir draugiškas tarpvalstybines futbolo rungtynes. 1991 m. atgaivintas ir Baltijos taurės turnyras. Po nepriklausomos valstybės atkūrimo Lietuva jame nugalėjo 7 kartus (1991, 1992, 1994, 1996, 1997, 1998 ir 2005 m.), pridėjus du prieš Antrąjį pasaulinį karą iškovotus titulus, Lietuvos rinktinė Baltijos taurę yra laimėjusi jau 9 kartus. Iš atskirų draugiškų rungtynių galima išskirti Lietuvos rinktinės rungtynes 1996 m. su tuometiniais pasaulio čempionais Brazilijos futbolininkais (rungtynes 3:1 laimėjo brazilai), kuriems atstovavo tokios žvaigždės, kaip Ronaldo, kuris ir įmušė visus tris brazilų įvarčius. 1999 m. lietuviai Argentinoje žaidė su pasaulio elitui priskiriamais argentiniečiais ir iškovojo lygiąsias 0:0.

Lietuvos rinktinė aukščiausio lygio futbolo turnyrų atrankos varžybose

Lietuvos rinktinė iki šiol 8 kartus yra bandžiusi patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrus (4 kartus į pasaulio čempionatus ir 4 kartus į Europos čempionatus), tačiau nė sykio neįveikė atrankos varžybų. Iš viso per šiuos bandymus (neskaičiuojant dabar vykstančių 2010 m. PČ atrankos varžybų) Lietuvos rinktinė žaidė 80 rungtynių, iškovojo 25 pergales, 16 kartų sužaidė lygiosiomis ir patyrė 39 pralaimėjimus.

Pirmasis turnyras į kurį bandė patekti lietuviai - 1994 m. PČ. Pirmąsias rungtynes lietuviai 1992 m. balandžio 28 d. išvykoje žaidė su Šiaurės Airija. Lietuviai nustebino futbolo pasaulį ir pirmosiose oficialiose varžybose sugebėjo iškovoti lygiąsias 2:2. Visgi vėliau Lietuvos rinktinės rezultatai suprastėjo – per 12 atrankos ciklo rungtynių buvo iškovotos tik 2 pergalės (2:1 prieš Latviją ir 3:1 prieš Albaniją), 3 kartus sužaista lygiosiomis (be jau minėtų rungtynių su Šiaurės Airija, dar pasiektos lygiosios su latviais ir danais) ir 7 kartus pralaimėta (tarp jų – penki iš eilės pralaimėjimai penkiose paskutinėse atrankos ciklo rungtynėse). Iš viso lietuviai surinko 7 taškus (tuo metu už pergale buvo skiriami tik 2 taškai) užėmė 5-ąją vietą savo grupėje.

Sekantis oficialus Lietuvos rinktinės turnyras buvo atrankos varžybos į 1996 m. Europos futbolo čempionatą. Turnyro pradžia buvo puiki – pergalė 2:0 išvykoje prieš pajėgią Ukrainos komandą. Apskritai šios atrankos varžybos buvo vienos sėkmingiausių Lietuvos komandos istorijoje – per 10 mačų iškovotos 5 pergalės (prieš Ukrainą 2:0, prieš Slovėniją du kartus vienodais rezultatais 2:1 ir prieš Estiją 1:0 ir 5:0 – pastarasis rezultatas iki šiol lieka didžiausia Lietuvos komandos pergale oficialiose rungtynėse), kartą sužaista lygiosiomis (0:0 su kroatais) bei patirti 4 pralaimėjimai (0:2 – kroatams, 1:3 – ukrainiečiams ir dukart 0:1 ir 0:4 – italams). Surinkusi 16 taškų Lietuvos komanda užtikrintai užėmė trečiąją vietą savo grupėje, tiesa, pernelyg negrasindama pirmose dviejose vietose įsitvirtinusioms Kroatijos ir Italijos rinktinėms.

Atrankoje į 1998 m. PČ Prancūzijoje lietuviai buvo priartėję arčiausiai tikslo – patekti į aukščiausio lygio futbolo turnyrą. Šiame atrankos cikle iki pat priešpaskutinio turo Lietuva varžėsi su Airija dėl antrosios vietos grupėje, kuri būtų suteikusi galimybę dalyvauti sekančiame atrankos varžybų etape. Tačiau 1997 m. rugsėjo 10 d. lietuviai savo aikštėje – Vilniuje – pralaimėjo lemiamas rungtynes airiams rezultatu 1:2 ir galutinėje įskaitoje surinko vienu tašku mažiau nei varžovai bei liko trečioje vietoje. Iš viso per 10 rungtynių Lietuva iškovojo 5 pergales (2:0 ir 2:1 prieš Lichtenšteiną, tokiais pat rezultatais 2;0 ir 2:1 prieš Makedoniją ir 2:0 prieš Islandiją), 2 kartus sužaidė lygiosiomis (0:0 su airiais ir 0:0 su islandais) ir tris kartus pralaimėjo (be jau minėto pralaimėjimo prieš airius dar dusyk – 0:3 ir 0:1 – nusileista grupės nugalėtojams rumunams). 17 surinktų taškų iki šiol lieka geriausias Lietuvos rinktinės rezultatas kada nors pasiektas žaidžiant atrankoje į aukščiausio lygio futbolo turnyrus.

Po sėkmingo pasirodymo atrankoje į 1998 m. PČ, lietuviai puoselėjo viltis pakovoti dėl patekimo į Euro 2000 čempionatą Belgijoje ir Nyderlanduose. Tačiau šioms viltims nebuvo lemta išsipildyti – Lietuva atrankos cikle pasirodė vidutiniškai. Pirmajame mače iškovotos lygiosios 0:0 su gana pajėgia Škotija, tačiau vėliau tokiu pačiu rezultatu 0:0 namuose sužaista su kuklią Farerų salų vienuolike. Trečiajame mače lietuviai pasiekė puikią pergalę 4:2 prieš Bosnijos ir Hercegovinos komandą (šiame mače net tris įvarčius įmušė Valdas Ivanauskas), tačiau vėliau sekė trys pralaimėjimai iš eilės (0:2 – čekams, 1:2 – estams ir 0:2 – bosniams), kurie palaidojo Lietuvos viltis prasibrauti į Europos čempionatą. Likusiose atrankos ciklo rungtynėse Lietuva atsirevanšavo Estijai (2:1), dar kartą pralaimėjo čekams (0:4), nugalėjo Farerus (1:0) ir pralaimėjo škotams (0:3). Iš viso buvo surinkta 11 taškų (3 pergalės, 2 lygiosios ir 5 pralaimėjimai) ir, dėl blogesnio įvarčių santykio (-8) nei tiek pat taškų surinkusių bosnių (-3) ir estų (-2), užimta galutinė penkta vieta grupėje.

Atranka į 2002 m. PČ kol kas yra pats nesėkmingiausias Lietuvos rinktinės atrankos turnyras. Rinktinė startavo 3 pralaimėjimais iš eilės – 0:1 išvykoje nusileista rumunams, o vėliau namuose lietuviai buvo sutriuškinti gruzinų (0:4) ir vengrų (1:6). Po šių nesėkmių pasikeitė Lietuvos komandos treneriai (po pralaimėjimo Gruzijai Stasį Stankų laikinai pakeitė Julius Kvedaras, o po mačo su vengrais rinktinės vairą perėmė Benjaminas Zelkevičius), tačiau rezultatai nepagerėjo: šiek tiek vilčių suteikė lygiosios Vengrijoje (1:1) su šios šalies rinktine, tačiau po to vėl sekė pralaimėjimai išvykoje italams (0:4) ir namuose rumunams (1:2). Atrankos ciklo pabaigoje lietuviai dar sugebėjo namuose sužaisti nulinėmis lygiosiomis su italais (nepaisant to, jog atrankos ciklas lietuviams buvo itin nesėkmingas, šis rezultatas yra vienas didesnių Lietuvos rinktinės pasiekimų), o paskutinėse rungtynėse 0:2 pralaimėjo gruzinams. Iš viso per 8 rungtynes lietuviai surinko vos 2 taškus (2 lygiosios ir 6 pralaimėjimai) ir grupėje liko paskutiniai - penkti.

Startuojant 2004 m. EČ atrankai, Lietuvoje su futbolo rinktine nebuvo siejama daug vilčių. Atrankos ciklo startas irgi nieko gero nežadėjo – pirmosiose rungtynėse lietuviai „pagal planą“ pralaimėjo vokiečiams (0:2) ir įveikė Farerus (2:0), tačiau vėliau kiek netikėtai buvo sutriuškinti islandų (0:3) ir atsidūrė sunkioje padėtyje. Tačiau tai dar nebuvo viskas, 2003 m. lietuviams pradėjo netikėtai sėkmingai – iš pradžių išvykoje iškovotos lygiosios su Vokietija (1:1), o netrukus namuose įveikti škotai (1:0). Šie geri rezultatai atgaivino Lietuvos viltis pakovoti dėl kelialapio į EČ ir paskatino kalbas apie Lietuvos futbolo „atgimimą“. „Atgimimą“ sudaužė Islandijos rinktinė, kuriai Lietuva savo aikštėje dar kartą pralaimėjo rezultatu 0:3, o paskutines viltis dar sužibusias po pergalės 3:1 prieš Farerus, nubraukė škotai, kuriems lietuviai pralaimėjo paskutiniąsias atrankos ciklo rungtynes (0:1). Galutinis rezultatas – 10 taškų (3 pergalės, 1 lygiosios ir 4 pralaimėjimai) per 8 rungtynes ir ketvirtoji vieta grupėje.

2006 m. PČ atrankoje Lietuva žaidė vidutiniškai. Nors atrankos ciklo pradžioje buvo pademonstruoti neblogi rezultatai – lygiosios 1:1 su belgais, pergalė prieš San Mariną 4:0, lygiosios su Ispanija 0:0 ir dar viena pergalė 1:0 prieš San Mariną – tai leido Lietuvai baigti 2004 m. pirmaujant savo grupėje. Tačiau vėliau rezultatai suprastėjo: lygiosios su bosniais 1:1 bei keturi pralaimėjimai iš eilės (0:1 išvykoje ispanams, 0:2 išvykoje serbams, 0:1 namuose bosniams ir 0:2 namuose serbams), paskutinėse rungtynėse lygiosiomis 1:1 sužaista su belgais. Per 10 rungtynių Lietuva surinko 10 taškų (2 pergalės, 4 lygiosios ir 4 pralaimėjimai) ir užėmė tradicinę penktąją vietą grupėje.

Atranką į 2008 m. EČ Lietuva pradėjo lygiosiomis su tuomečiais pasaulio čempionais italais (1:1), vėliau sekė pralaimėjimas škotams (1:2) ir pergalė prieš Farerus (1:0). Atrankos ciklo viduryje Lietuva komplikavo savo padėtį pralaimėjimais prancūzams ir ukrainiečiams vienodais rezultatais 0:1, nugalėjo gruzinus 1:0, tačiau patyrė dar du pralaimėjimus iš eilės Italijai (0:2) ir Škotijai (1:3). Vėliau sekė sunki pergalė prieš Farerus (2:1) ir pralaimėjimas Prancūzijai (0:2). Geriausius rezultatus Lietuvos rinktinė pademonstravo atrankos ciklo pabaigoje, kai per 4 dienų laikotarpį 2007 m. lapkričio mėnesį iškovojo dvi puikias pergales prieš Ukrainą namuose (2:0) ir Gruziją išvykoje (2:0). Iš viso lietuviai per 12 rungtynių iškovojo 5 pergales, kartą sužaidė lygiosiomis, 6 kartus pralaimėjo, surinko 16 taškų ir savo grupėje liko penkti (plačiau žr. Lietuvos rinktinė XIII Europos futbolo čempionato atrankoje).

Dalyvavimas aukščiausio lygio futbolo turnyruose

Pasaulio čempionatai

• 1930 m. – nedalyvavo.
• 1934, 1938 m. – neįveikė atrankos.
• 1950 – 1990 m. – žr. SSRS futbolo rinktinė.
• 1994 – 2006 m. – neįveikė atrankos.

Atranka į 2010 m. pasaulio futbolo čempionatą

2007 m. lapkričio 25 d. Pietų Afrikos Respublikos Durbano mieste ištraukus burtus paaiškėjo, kad Lietuvos rinktinės varžovėmis atrankos varžybose tapo Prancūzijos, Rumunijos, Serbijos, Austrijos ir Farerų salų rinktinės.

2008 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos rinktinė žaidė pirmąsias atrankos ciklo rungtynes išvykoje su Rumunija. Klužo mieste vykusias rungtynes užtikrintai 3:0 laimėję lietuviai pateikė nemažą staigmeną ir pasiekė viena didžiausių pergalių per Lietuvos futbolo istoriją. Įvarčius pelnė Marius Stankevičius, Saulius Mikoliūnas ir Mindaugas Kalonas. 2008 m. rugsėjo 10 d. Marijampolėje lietuvių komanda pratęsė sėkmingą atrankos ciklo startą ir po dviejų Tomo Danilevičiaus įvarčių rezultatu 2:0 nugalėjo Austrijos rinktinę.

2008 m. spalio mėnesį lietuviams sekėsi permainingai. Iš pradžių spalio 11 d. Belgrade Lietuvos rinktinė nesugebėjo pasipriešinti Serbijai ir pralaimėjo rezultatu 0:3. Tačiau po 4 dienų - spalio 15 d. - namuose vykusiame mače lietuviai iškovojo pergalę prieš Farerų salas. Vienintelį aikštės šeimininkų įvartį įmušė T. Danilevičius.

2009 m. tarptautinio futbolo sezono pradžia lietuviams susiklostė nesėkmingai. Lietuvos rinktinė du kartus iš eilės (kovo 28 d. ir balandžio 1 d.) žaidė su pasaulio futbolo elitui priskiriama Prancūzijos rinktine. Tiek Kaune, tiek Paryžiuje vykusias rungtynes vienodais rezultatais - 1:0 - laimėjo prancūzai.

Po kelių mėnesių (2009 m. birželio 6 d.) Lietuvos komanda namuose susitiko su Rumunijos rinktine ir jai pralaimėjo rezultatu 0:1.

Po septynerių rungtynių surinkusi 9 taškus (3 pergalės ir 4 pralaimėjimai) Lietuva savo grupėje kol kas išsaugojo trečiąją vietą.

Europos čempionatai

• 1960 – 1992 m. – žr. SSRS futbolo rinktinė.
• 1996 – 2008 m. – neįveikė atrankos.

Žaidėjai ir treneriai

Dabartinė nacionalinės rinktinės sudėtis

Žaidėjai, pakviesti į Lietuvos rinktinę pasaulio čempionato atrankos rungtynėms su Rumunijos rinktine (2009 06 06).

Nr. Poz. Žaidėjas Gimimo data Rungt. Įvarčiai Klubas V Paulius Grybauskas 1984 m. birželio 2 d. (25 metų amžiaus) 5 {{{goals}}} be klubo V Žydrūnas Karčemarskas 1983 m. gegužės 24 d. (26) 43 0 Maskvos „Dinamo“ V Armantas Vitkauskas 1989 m. kovo 23 d. (20) 1 {{{goals}}} Marijampolės "Sūduva" G Vidas Alunderis 1979 m. kovo 27 d. (30) 18 {{{goals}}} Linco LASK G Ignas Dedura 1978 m. sausio 6 d. (31) 41 {{{goals}}} Maskvos "Spartak" G Arūnas Klimavičius 1982 m. spalio 15 d. (26) 22 {{{goals}}} Jekaterinburgo "Ural" G Andrius Skerla 1977 m. balandžio 29 d. (32) 73 {{{goals}}} Bialystoko "Jagiellonia" G Marius Stankevičius 1981 m. liepos 15 d. (28) 45 {{{goals}}} Genujos "Sampdoria" G Marius Žaliūkas 1983 m. lapkričio 10 d. (25) 9 {{{goals}}} Edinburgo „Hearts“ S Deividas Česnauskis 1981 m. birželio 30 d. (28) 36 {{{goals}}} Herakliono „Ergotelis“ S Edgaras Česnauskis 1984 m. vasario 5 d. (25) 24 {{{goals}}} Maskvos „Moskva“ S Mindaugas Kalonas 1984 m. vasario 28 d. (25) 30 {{{goals}}} Zaporožės "Metalurg" S Vytautas Lukša 1984 m. rugpjūčio 14 d. (24) 2 {{{goals}}} Minsko MTZ-RIPO S Darius Miceika 1983 m. vasario 22 d. (26) 10 {{{goals}}} Zaporožės "Metalurg" S Saulius Mikoliūnas 1984 m. gegužės 2 d. (25) 34 {{{goals}}} Kijevo "Arsenal" S Mindaugas Panka 1984 m. gegužės 1 d. (25) 3 {{{goals}}} Lodzės "Widzew" S Linas Pilibaitis 1985 m. balandžio 5 d. (24) 12 {{{goals}}} Dėro ETO S Mantas Savėnas 1982 m. rugpjūčio 27 d. (26) 31 {{{goals}}} Novosibirsko "Sibir" S Deividas Šemberas 1978 m. rugsėjo 8 d. (30) 64 {{{goals}}} Maskvos „CSKA“ S Darvydas Šernas 1984 m. liepos 22 d. (25) 9 {{{goals}}} Lodzės "Widzew" P Tomas Danilevičius (kap.) 1978 m. liepos 18 d. (31) 56 {{{goals}}} Livorno P Povilas Lukšys 1979 m. liepos 7 d. (30) 4 {{{goals}}} Marijampolės "Sūduva"

Artimiausias rinktinės rezervas

Žaidėjai, neatstovavę Lietuvos rinktinei paskutiniosiose rungtynėse, tačiau pastaruoju metu kviesti į rinktinę (skliaustuose nurodyta kada paskutinį kartą buvo įtrauktas į Lietuvos rinktinės sudėtį)

Nr. Poz. Žaidėjas Gimimo data Rungt. Įvarčiai Klubas V Giedrius Arlauskis 1987 m. gruodžio 1 d. (21) 2 {{{goals}}} Urzičenio "Unirea" (2009 02 11 mače su Andora) G Gediminas Paulauskas 1982 m. spalio 27 d. (26) 22 {{{goals}}} Vilniaus "Vėtra" (2009 02 11 mače su Andora) G Nerijus Radžius 1976 m. rugpjūčio 27 d. (32) 12 {{{goals}}} Lodzės LKS (2009 02 07 mače su Lenkija) G Irmantas Zelmikas 1980 m. sausio 3 d. (29) 11 {{{goals}}} be klubo (2009 02 07 mače su Lenkija) S Kęstutis Ivaškevičius 1985 m. birželio 17 d. (24) 7 {{{goals}}} Krivoj Rogo „Krivbas“ (2009 03 28 mače su Prancūzija) S Andrius Jokšas 1979 m. sausio 12 d. (30) 17 {{{goals}}} Simferopolio "Tavria" (2009 02 11 mače su Andora) S Tomas Tamošauskas 1983 m. gegužės 22 d. (26) 18 {{{goals}}} Liepojos "Metalurgs" (2009 02 07 mače su Lenkija) P Vitalijus Kavaliauskas 1983 m. liepos 2 d. (26) 13 {{{goals}}} Mikaševičių "Granit" (2009 02 11 mače su Andora) P Robertas Poškus 1979 m. gegužės 5 d. (30) 41 {{{goals}}} Jekaterinburgo "Ural" (2009 03 28 mače su Prancūzija) P Valdas Trakys 1979 m. kovo 20 d. (30) 7 {{{goals}}} Panevėžio „Ekranas“ (2009 02 07 mače su Lenkija) P Andrius Velička 1979 m. balandžio 5 d. (30) 20 {{{goals}}} Glazgo "Rangers" (2009 04 01 mače su Prancūzija)

Rezultatyviausi visų laikų Lietuvos rinktinės žaidėjai

Paryškintu šriftu išskirti karjerą tebetesiantys ir rinktinei vis dar galintys atstovauti žaidėjai.

#	Žaidėjas	Karjera	Įvarčiai (Rungtynių sk.)	Įv./rungt.
1.	Tomas Danilevičius	nuo 1998 m.	17 (56)	0,31
2.	Antanas Lingis	1928-1938 m.	12 (33)	0,36
3.	Edgaras Jankauskas	nuo 1991 m.	10 (56)	0,18
4.	Virginijus Baltušnikas	1990-1998 m.	9 (42)	0,21
5.	Jaroslavas Citavičius	1926-1933 m.	8 (24)	0,33
	Valdas Ivanauskas	1990-2000 m.	8 (28)	0,29
	Darius Maciulevičius	1991-2005 m.	8 (38)	0,21
	Robertas Poškus	nuo 1999 m.	8 (41)	0,2
9.	Artūras Fomenka	1996-2003 m.	7 (23)	0,3
	Tomas Ražanauskas	1995-2004 m.	7 (38)	0,18
	Igoris Morinas	nuo 1996 m.	7 (52)	0,13

Daugiausiai kartų Lietuvos rinktinei atstovavę žaidėjai

Paryškintu šriftu išskirti karjerą tebetesiantys ir rinktinei vis dar galintys atstovauti žaidėjai.

#	Žaidėjas	Karjera	Sužaistos varžybos	Įvarčiai
1.	Andrius Skerla	nuo 1996 m.	73	1
2.	Aurelijus Skarbalius	1991 – 2005 m.	65	5
3.	Deividas Šemberas	nuo 1996 m.	64	0
4.	Gintaras Staučė	1992 – 2004 m.	61	0
5.	Andrius Tereškinas	1991 – 2000 m.	56	3
	Edgaras Jankauskas	1991 - 2008 m.	56	10
	Tomas Danilevičius	nuo 1998 m.	56	17
8.	Tomas Žvirgždauskas	nuo 1998m.	55	0
9.	Igoris Morinas	nuo 1996m.	52	7
10.	Aidas Preikšaitis	1992 – 2006 m.	48	3

Garsūs žaidėjai

• Edgaras Jankauskas (1991 -) – 2003 m. UEFA Taurės ir 2004 m. Čempionų lygos laimėtojas su Porto.
• Antanas Lingis (rinktinėje žaidė 1928 - 1938) - vienas garsiausių tarpukario Lietuvos futbolininkų, ilgą laiką buvo rezultatyviausias visų laikų rinktinės žaidėjas.
• Romualdas Marcinkus – žaidė 1927-1938 m., nuo 1931 m. kapitonas, nuo 1934 m. žaidžiantysis treneris
• Arminas Narbekovas (1990 - 1997) – 1988 metų olimpinis čempionas, išrinktas geriausiu visų laikų Lietuvos žaidėju.
• Valdas Ivanauskas (1990 - 2000) – ketverius metus (1993 – 1997 m.) žaidė Bundeslygoje už Hamburger SV.
• Aurelijus Skarbalius (1991 - 2005) – penkiskart Danijos čempionas.

• Gintaras Staučė (1992 - 2004) – atstovavo Maskvos „Spartak“, Stambulo „Galatasaray“, Duisburgo MSV klubams.
• Deividas Šemberas (1996 -) – 2005 m. UEFA Taurės laimėtojas su Maskvos CSKA.
• Andrius Skerla (1996 -) - daugiausiai rungtynių rinktinės sudėtyje sužaidęs žaidėjas.
• Tomas Danilevičius (1998 -) - rezultatyviausias visų laikų rinktinės žaidėjas

Komandos treneriai (nuo 1990 m.)

• Benjaminas Zelkevičius (1990 – 1991 m.)
• Algimantas Liubinskas (1992 – 1994 m.)
• Benjaminas Zelkevičius (1995 – 1997 m.)
• Kęstutis Latoža (1998 m. – 1999 m. rugsėjis)
• Robertas Tautkus (1999 m. spalis – 1999 m. lapkritis)
• Stasys Stankus (1999 m. lapkritis – 2000 m. spalis)
• Julius Kvedaras (2000 m. spalis - lapkritis)
• Benjaminas Zelkevičius (2000 m. lapkritis – 2003 m. vasaris)
• Algimantas Liubinskas (2003 m. kovas - 2008 m. liepa)
• José Couceiro (2008 m. rugpjūtis -)

2008 metų rungtynės

Data	Turnyras	Vieta	Varžovas	Rezultatas	Įvarčiai
2008 m. kovo 26 d.	Draugiškos rungtynės	Vilnius	Azerbaidžanas	Laimėta 1:0	Klimavičius 38'
2008 m. gegužės 27 d.	Draugiškos rungtynės	Praha	Čekija	Pralaimėta 0:2
2008 m. gegužės 31 d.	Baltijos taurė	Jūrmala	Estija	Laimėta 1:0	Mižigurskis 87'
2008 m. birželio 1 d.	Baltijos taurė	Ryga	Latvija	Pralaimėta 1:2	Beniušis 82'
2008 m. birželio 4 d.	Draugiškos rungtynės	Burghauzenas	Rusija	Pralaimėta 1:4	Savėnas 25'
2008 m. rugpjūčio 20 d.	Draugiškos rungtynės	Marijampolė	Moldova	Laimėta 3:0	Poškus 23', 54', Danilevičius 61'
2008 m. rugsėjo 6 d.	Atranka į 2010 PČ	Klužas	Rumunija	Laimėta 3:0	Stankevičius 33', Mikoliūnas 70', Kalonas 86'
2008 m. rugsėjo 10 d.	Atranka į 2010 PČ	Marijampolė	Austrija	Laimėta 2:0	Danilevičius 52', 58'
2008 m. spalio 11 d.	Atranka į 2010 PČ	Belgradas	Serbija	Pralaimėta 0:3
2008 m. spalio 15 d.	Atranka į 2010 PČ	Kaunas	Farerų salos	Laimėta 1:0	Danilevičius 21'
2008 m. lapkričio 19 d.	Draugiškos rungtynės	Talinas	Moldova	Lygiosios 1:1	Savėnas 72'
2008 m. lapkričio 22 d.	Draugiškos rungtynės	Kuresarė	Estija	Lygiosios 1:1	Kavaliauskas 35'

Iš viso 2008 metais Lietuvos rinktinė žaidė 12 tarptautinių rungtynių, iš kurių 6 laimėjo, 2 sužaidė lygiosiomis ir 4 pralaimėjo. Lietuviai įmušė 15 įvarčių, praleido - 13. Rezultatyviausias rinktinės žaidėjas 2008 metais buvo T. Danilevičius, pelnęs 4 įvarčius, R. Poškus ir M. Savėnas įmušė po 2, A. Klimavičius, V. Mižigurskis, R. Beniušis, M. Stankevičius, S. Mikoliūnas, M. Kalonas ir V. Kavaliauskas pasižymėjo po 1 kartą.

2009 metų rungtynės

Data	Turnyras	Vieta	Varžovas	Rezultatas	Įvarčiai
2009 m. vasario 7 d.	Draugiškos rungtynės	Faras	Lenkija	Lygiosios 1:1	Klimavičius 38'
2008 m. vasario 11 d.	Draugiškos rungtynės	Albufeira	Andora	Pergalė 3:1	Velička 44', Šernas 53', Kavaliauskas 83'
2009 m. kovo 28 d.	Atranka į 2010 PČ	Kaunas	Prancūzija	Pralaimėjimas 0:1
2009 m. balandžio 1 d.	Atranka į 2010 PČ	Paryžius	Prancūzija	Pralaimėjimas 0:1
2009 m. birželio 6 d.	Atranka į 2010 PČ	Marijampolė	Rumunija	Pralaimėjimas 0:1
2009 m. rugpjūčio 12 d.	Draugiškos rungtynės	Liuksemburgas	Liuksemburgas
2009 m. rugsėjo 9 d.	Atranka į 2010 PČ		Farerų salos
2009 m. spalio 10 d.	Atranka į 2010 PČ		Austrija
2009 m. spalio 14 d.	Atranka į 2010 PČ	Kaunas	Serbija

Nuorodos

• LFF tinklalapis
• Lietuvos futbolo tinklalapis
• Lietuvos futbolo statistika