Švedriškė

Koordinatės: 55°29′35″š. pl. 26°04′26″r. ilg. / 55.493°š. pl. 26.074°r. ilg. / 55.493; 26.074 (Švedriškė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Švedriškė
{{#if:280px
Gatvė Švedriškėje
Švedriškė
Švedriškė
55°29′35″š. pl. 26°04′26″r. ilg. / 55.493°š. pl. 26.074°r. ilg. / 55.493; 26.074 (Švedriškė)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Ignalinos rajono savivaldybės vėliava Ignalinos rajono savivaldybė
Seniūnija Kazitiškio seniūnija
Gyventojų (2021) 59
Vikiteka Švedriškė
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Švedrìškė
Kilmininkas: Švedrìškės
Naudininkas: Švedrìškei
Galininkas: Švedrìškę
Įnagininkas: Švedriškè
Vietininkas: Švedrìškėje

Švedriškė (Švedriškis) – kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, 10 km į pietus nuo Salako. Seniūnaitijos centras. Kaime stovi Švedriškės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1933 m.), veikia Kazitiškio mokyklos skyrius, paštas (LT-30036). Kaimas įsikūręs tarp Ažvinčio, Ažvintaičio ir Rimščiko ežerų. Yra poilsiaviečių turistams.

Švedriškės bažnytkaimis
Medinis kryžius prie sodybos

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Švedriškė yra asmenvardinis vietovardis, kilęs nuo asmenvardžio Švedrys.[2] Liaudies etimologija pasakoja, kad šią vietą kadaise valdė švedai, todėl ji pavadinta Švedriške. Vėliau čia atsikraustęs naujas gyventojas Švedras ir nuo jo laikų vieta pradėta vadinti Švedriške. Taip pat vardas siejamas su augalais švendrais, augančiais ežerų pakrantėse.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1920–1950 m. kaimas priklausė Zarasų apskr., Salako valsč., Garbšių seniūnijai. Pastačius bažnyčią, vadinamas dar ir bažnytkaimiu.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[3] 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7] 1987 m.[8]
9 10 33 42 35 102
1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] 2021 m.sur.[12] - -
123 92 77 59 - -


Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  3. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. ŠvedriškėMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 439 psl.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Švedriškė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 230
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Švedriškė. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 629 psl.
  • Pranas Gipiškis. Zarasų kraštas. Zarasai 1936. P. 240.