Algirdas Vapšys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Algirdas Vapšys
Gimė 1933 m. lapkričio 30 d. (86 metai)
Salake, Zarasų raj.
Sutuoktinis (-ė) Eugenija
Vaikai Ingrida, Gintarė, Živilė
Veikla inžinierius statybininkas, sovietinės ir nepriklausomos Lietuvos visuomenės bei politikos veikėjas
Partija
Alma mater 1957 m. Kauno politechnikos institutas
Žymūs apdovanojimai

Algirdas Vapšys (g. 1933 m. lapkričio 30 d. Salake, Zarasų raj.) – inžinierius statybininkas, sovietinės ir nepriklausomos Lietuvos visuomenės bei politikos veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1952 m. baigė Salako vidurinę mokyklą, 1957 m. – Kauno politechnikos instituto Hidrotechnikos fakulteto Kelių inžinieriaus specialybę.

1958–1965 m. dirbo Vilniaus statybos treste. 19661975 m. Vilniaus pirmajame statybos treste (1966–1967 m. ir 19721975 m. valdytojas, 19671972 m. vyriausiasis inžinierius). Nuo 1961 m. SSKP narys. 1979 m. stažavosi Maskvoje. 1975–1980 m. statybos ir montavomo tresto „Vilniaus statyba“ vyriausiasis inžinierius. 1980–1990 m. LSSR statybos ministro pavaduotojas.[1]

1990–1992 m. statybos ir urbanistikos ministro pavaduotojas. 1992–1994 m. statybos ir urbanistikos ministras. 1994–2001 m. dirbo konsultacinėje firmoje. 2001–2006 m. ministro pirmininko Algirdo Brazausko patarėjas investicijos klausimais. 20002006 m. Valdovų rūmų paramos fondo valdybos narys, 2006–2010 m. pirmininkas.

1989 m. suteiktas docento vardas (1993 m. nostrifikuotas). 1997 m. išrinktas Lietuvos statybos inžinierių sąjungos pirmininku, 2001 m. perrinktas antrai kadencijai.

Žmona Eugenija (g. 1938). Vaikai: Ingrida (g. 1962), Gintarė (g. 1971), Živilė (g. 1971). Anūkai: Karolis (g. 1985), Giedrė (g. 1990), Povilas Paulius (g. 1991), Kotryna (g. 1993), Algirdas (g. 1993), Ieva (g. 2002)

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas Vapšys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 451 psl.