Vajasiškis
Šis straipsnis apie kaimą Zarasų rajone. Apie kaimą Utenos rajone skaitykite straipsnyje Vajasiškis (Utena).
| Vajasiškis | ||
|---|---|---|
  Vajasiškis |
||
| 55°34′01″š. pl. 25°57′04″r. ilg. / 55.567°š. pl. 25.951°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Utenos apskritis | |
| Savivaldybė |  Zarasų rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Salako seniūnija | |
| Gyventojai | 29 | |
 Vikiteka | Vajasiškis | |
Vajasiškis – kaimas Zarasų rajono savivaldybėje, 8 km į rytus nuo Daugailių, šalia kelio Salakan. Seniūnaitijos centras. Stovi medinė Vajasiškio šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1863 m.), XVIII amžiaus varpinė, veikia Salako mokyklos pradinio ugdymo skyrius.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] |
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Informacija Vikipedijoje turi būti patikrinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite straipsnio medžiagą išnašomis į šaltinius. |
1741 m. Vilniaus vyskupas Vajasiškį perleido valdyti škotų kilmės grafui Vladislovui Jokūbui Davidsonui, kurio seneliai buvo priversti bėgti nuo Oliverio Kromvelio persekiojimų.
XVIII a. pab. Vajasiškį valdė Breslaujos taurininkas ir rotmistras Jonas Davidsonas, tuo metu palivarkui priklausė tik Zablaciškės arba Zablackų kaimas (dab. Dunduliai) ir Antalksnės viensėdis.
Davidsonų giminei XIX a. I pusėje išmirus, Vajasiškyje liko tik Jono Davidsono našlė grafienė Ana Davidson su dukromis Julija ir Gertrūda. Po jos mirties 1842 m. be gyventojų ir savininkų likęs Vajasiškis perėjo Kauno gubernijos valstybės turtų rūmų globon.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1995–2024 m. | Degučių seniūnija |
| 2024– | Salako seniūnija |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | ||||||
| 1902 m.[2] | 1923 m.sur.[3] | 1959 m.sur.[4] | 1970 m.sur.[5] | 1979 m.sur.[6] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 83 | 49 | 44 | 46 | 76 | ||
| 1987 m.[7] | 1989 m.sur.[8] | 2001 m.sur.[9] | 2011 m.sur.[10] | 2021 m.sur.[11] | ||
| 82 | 70 | 50 | 25 | 29 | ||
| ||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Vajasiškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). – Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 661 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Vajasiškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 430
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vajasiškis. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 627 psl.