Šiauriniai skliautagūbriai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šiauriniai skliautagūbriai (rus. Северные Увалы) – kalvota aukštuma Rusijoje, Rytų Europos lygumos šiaurės rytinėje dalyje. Driekiasi rytų-vakarų kryptimi apie 600 km. Aukštis iki 293 m („Isakovo kalnas“). Ši aukštuma sudaro vandenskyrą tarp Šiaurinės Dvinos ir Volgos baseinų.
Masyvas sudarytas iš ledynininių ir fluvioglacialinių nuosėdinių uolienų, aukščiausiose vietose į paviršių išeina kristalinės uolienos. Šiaurinius skliautagūbrius dengia taiga, vietomis paviršius smarkiai supelkėjęs[1].
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 379 psl.
