Pereiti prie turinio

Teodorikas Didysis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Teodorikas Didysis
Ostgotų karalius
Amalų dinastija
Visas vardas Flavius Theodoricus
Gimė 454 m.
Panonija
Mirė 526 m. rugpjūčio 30 d. (~72 metai)
Ravena, Italija
Sutuoktinis (-ė) Audofleda
Vaikai Amalasunta (Gotų karalienė),
Theodegotha (473 - ?),
Ostrogotha or Arevagni (475 ?)
Ostgotų karalius
Kiti titulai Italijos karalius, Romos imperijos konsulas, Vestgotų karaliaus regentas
Valdė 471 m. - 526 m. rugpjūčio 30 d.
Pirmtakas Theodemir
Įpėdinis Atalarichas
Italijos karalius
Valdė 493 m. vasario 2 d. -
526 m. rugpjūčio 30 d.
Pirmtakas Odoakras
Įpėdinis Atalarichas
Romos imperijos antrasis konsulas
Valdė 484
Pirmtakas Trocundis
Įpėdinis Theoderici
Vestgotų karaliaus regentas
Valdė 511 m. - 526 m. rugpjūčio 30 d.
Pirmtakas Gezalekas
Įpėdinis Amalarikas
VikitekaTeodorikas Didysis
Teritorija Teodoriko valdymo metais

Teodorikas Didysis (lot. Theodoricus, vok. Theoderich; apie 454 m. Panonijoje – 526 m. rugpjūčio 30 d. Ravenoje) – ostgotų karalius (475–526 m.) ir Italijos ostrogotų karalystės valdovas nuo 493 iki 526 m., vizigotų regentas (511–526 m.) ir Rytų Romos imperijos patricijus; karaliaus Teodemyro sūnus.

488 m. įsiveržęs į Italiją, nuvertė Italijos karaliumi pasiskelbusį Odoakrą ir įkūrė ostgotų karalystę su sostine Ravenoje. 493-526 m. Teodorikas valdė Romą kaip Konstantinopolio vietininkas. Kaip jungtinių gotų karalysčių valdovas (valdė vizigotų karalystę Ispanijoje dar per jauno savo anūko Amalariko regento teisėmis), kartu dar įtvirtinęs hegemoniją Burgundijos ir vandalų karalystėse, Teodorikas Didysis valdė imperiją, besidriekusią nuo Atlanto vandenyno iki Adrijos jūros. Nors pats Teodorikas vartojo tik titulą „karalius“ (rex), kai kurie mokslininkai jį apibūdina kaip Vakarų Romos imperatorių apskritai [1], nes jis valdė didelę buvusios Vakarų Romos imperijos dalį. Jis taip pat gavo ir naudojo buvusias Vakarų Romos imperatoriškąsias regalijas iš Konstantinopolio 497 m. ir vykdė Rytuose pripažintas imperatoriškąsias galias, pavyzdžiui, skyrė konsulus. Italijos aristokratija jį vadino imperatoriškuoju titulu princeps.

Siekdamas sustiprinti centrinę valdžią, paliko galioti Romos valdymo ir įstatymų leidimo institutus, bet ginklą nešioti buvo leidžiama tik ostgotams. Teodoriko Didžiojo raštinės dokumentų rinkinyje „Įvairenybės“ yra paskelbtas aisčiams adresuotas jo laiškas (tarp 523526 m.),[2] kas parodo, kad jam buvo svarbu palaikyti gyvus gintaro prekybos kelius, kuriuos trikdė tuo metu įsibėgėjantis Didysis tautų kraustymasis.

Šeima ir vaikai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Meilužė Mezijoje (jos vardas nežinomas). Vaikai:
    • Tiudigota (g. apie 473 m.). 494 metais ji buvo ištekinta už vestgotų karaliaus Alaricho II.
    • Ostrogota arba Areagna (g. apie 475 m.). 494 ar 496 m. ji ištekėjo už Burgundijos karaliaus Žygimanto[3]
  • Nuo 493 m. — Audolfleda, Frankų karaliaus Chlodvigo I sesuo. Santuokoje turėjo vieną dukterį
  1. Jonathan J. Arnold's Theoderic and the Roman Imperial Restoration (2014)
  2. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. MELI institutas, Vilnius.
  3. Аноним Валезия, 63
Karališkieji titulai
Teodorikas Didysis
Gimė: 454 m. Mirė: 526 m. rugpjūčio 30 d.
Anksčiau valdė
Theodemir
Ostgotų karalius
471-526
Vėliau valdė
Athalaric
Anksčiau valdė
Odoakras
Italijos karalius
493-526
Prieš tai:
Trocundis
Kartu su Anicius Acilius Aginantius Faustus Iunior
Romos imperijos antrasis konsulas
484
Kartu su Decius Marius Venantius Basilius
Po to:
Theoderici
Kartu su Aurelius Memmius Symmachus Iunior
Anksčiau valdė
Gezalekas
Vestgotų karaliaus reagentas
511-526
Vėliau valdė
Amalarikas