San Vitale bazilika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
San Vitale bazilika
Bazilikos planas

San Vitale bazilika (Šv. Vitalijaus bazilika, it. Basilica di San Vitale) − VI a. bažnyčia Ravenos mieste Italijoje. Tai vienas iš garsiausių Ravenos architektūrinių paminklų, UNESCO pasaulio paveldo objekto „Ankstyvosios krikščionybės paminklai Ravenoje“ dalis. Bažnyčia garsi bizantinio stiliaus mozaikomis, kurios, laikoma, yra aukščiausios meninės vertės iš bizantinių, esančių Vakarų Europoje. Taip pat bažnyčia unikali dėl labai gero autentiško išsilaikymo.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčios statybas inicijavo Ravenos vyskupas Eklezijus 526 m. iškart su ostrogotų, kurių karalystės sostine tuo metu buvo Ravena, karaliaus Teodoriko mirtimi. Statybas finansavo Julianas Argentarijus (Julianas „bankininkas“), kuris skyrė 26 000 auksinių monetų paramą (daugiau nei 350 svarų). Nieko nežinoma apie šį asmenį. Tikriausiai jis išties buvo bankininkas. Neatmetama versija, kad per jį statybas finansavo kuris nors aukštuomenės aplinkos asmuo, panoręs likti nežinomu. Galbūt bankininkas buvo susijęs su Bizantijos imperatoriaus Justiniano I aplinka. 540 m. Raveną užėmė Justiniano I generolas Belizarijus ir miestas tapo Bizantijos imperijos dalimi. Bažnyčią 547 m. pašventino arkivyskupas Maksimijanas ir skyrė ją Šv. Vitalijui, krikščionių kankiniui, nukankintam Ravenoje, ir miesto globėjui. Maksimijanas užsakė ir garsiųjų bažnyčios mozaikų sukūrimą. XVIII a. kupolas buvo dekoruotas vėlyvojo baroko, menkaverte laikoma, freska.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

San Vitale bažnyčios pavadinime bazilika yra titulas, o ne nurodo jos bazilikos architektūrinį planą. Bažnyčia yra centrinio išplanavimo ir tikriausiai paremta prieš tai toje vietoje buvusios šventyklos planu. Bažnyčios planas paremtas dviem koncentriniais oktagonais. Kupolas pastatytas virš vidinio oktagono ir pro žemiau esančius langus patenka šviesa centrinei bažnyčios erdvei, kurią įrėmina 8 dideli piloriai, sujungti tarpusavyje eksedromis su kolonomis. Šis architektūrinis sumanymas atskiria bažnyčios centrinę erdvę nuo dviaukštės ambulatorijos. Bendrai, bažnyčios planas primena išsiskleidusį gėlės žiedą. Priešais apsidę yra kryžiaus formos lubų choras, kuris perkerta ambulatoriją ir suteikia bažnyčios planui kryptį. Bažnyčios narteksas yra pastatytas asimetriškai apsidei. Kodėl taip padaryta, nėra aiškaus atsakymo. Bendrai, bažnyčios viduje sunku pajausti oktagonaliąją simetriją, nes keičiant stebėtojui poziciją bažnyčios elementai atrodo tarsi pasikeitę. Bažnyčios išorės kuklumas kontrastuoja su labai turtingu mozaikų dekoru ir išsiskiria iš paprastai prabangių Bizantijos bažnyčių fasadų Konstantinopolyje.

Mozaikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

San Vitale bažnyčios mozaikų dekore išskiriamos keturios svarbiausios scenos.

  • Apsidės lubų mozaika, kurioje pavaizduoti Kristus, arkangelas Mykolas ir arkangelas Gabrielius, įteikiantys kankinio karūną Šv. Vitalijui. Prie jų pavaizduotas vyskupas Eklezijus, dovanojantis San Vitale bažnyčios modelį Kristui;
  • Apsidės sienos mozaika su imperatoriumi Justinianu I ir jo svita. Justinianas I pavaizduotas atnešęs dubenį duonai (eucharistijos simbolis). Pažymėtina, kad Justiniano galvą supa aureolė − jo valdžios dieviškumo simbolis. Mozaikoje pavaizduotas arkivyskupas Maksimijanas, tarp jo ir imperatoriaus − bankininkas Julianas.
  • Apsidės sienos mozaika su imperatore Teodora ir jos svita. Justiniano I žmona Teodora pavaizduota atnešusi vyno taurę (eucharistijos simbolis). Teodoros galvą irgi supa aureolė, kas gali liudyti apie jos nemenkesnę padėtį nei vyro, imperatoriaus Justiniano.
  • Presbiterijos mozaikos, kuriose pavaizduotos scenos pagal biblijinius Abraomo sūnaus Izaoko, Abelio ir Melchizedeko paaukojimus bei vaišingumo alegorija. Bendra mozaikų schema reikalauja sudėtingo teologinio išaiškinimo.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka