Panemunio Švč. Trejybės bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 56°03′48″š. pl. 25°16′56″r. ilg. / 56.063388°š. pl. 25.282246°r. ilg. / 56.063388; 25.282246

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Panemunio Švč. Trejybės bažnyčia
Panemunio bazn.jpg
Vyskupija Panevėžio
Dekanatas Rokiškio
Savivaldybė Rokiškio rajonas
Gyvenvietė Panemunis
Adresas Vilties g. 2
Statybinė medžiaga akmenų ir plytų mūras
Pastatyta 1936 m.
Stilius istorizmas

Panemunio Švč. Trejybės bažnyčia stovi Panemunio miestelyje, 6 km į šiaurės rytus nuo Pandėlio, Nemunėlio kairiajame krante. Istoristinė, turi neoromaninės ir neogotikinės architektūros bruožų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie 1620 m. Martynas Marcelis Giedraitis Panemunyje įsteigė reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolyną (uždarytas 1832 m.). Vienuoliai turėjo bažnyčią ar bent koplyčią. Nuo 1682 m. rašyti jungtuvių metrikai (tada buvo parapija). Mauricijus Giedraitis 1682 m. bažnyčią atstatė.

1760 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. 1767 m. pastatyta ir įrengta prieglauda. 1780 m. pastatyta medinė klebonija. Vienuolynui 1832 m. priklausė dalis Panemunio miestelio ir Jakutiškio palivarkas su Miliūnų ir Stanionių kaimais. Panemunio dvaro dvarininkas Teofilius Komaras 18611863 m. pastatė naują mūrinę kleboniją. 1862 m. suremontuotas ir išdažytas bažnyčios vidus, klebono A. Eitavičiaus lėšomis įrengti 11 registrų vargonai. Dvaro dvarininkai Juozapas Komaras ir Ignas Koscialkauskis 1862 m. pastatė medinį elgetyną. Panemunio vikaras Konstantinas Piesliakas perskaitė 1863 m. sukilėlių manifestą ir prisidėjo prie sukilimo, todėl 12 m. išsiųstas į katorgą.

18651869 m. apmūrytas šventorius. 1881 m. pastatyta medinė prieglauda (vėliau joje įrengta parapijos salė). Klebono Justino Senkausko rūpesčiu 1896 m. atnaujinta bažnyčia, 1901 m. pastatyta mūrinė varpinė. Joje buvo 3 varpai, 1915 m. išvežti į Rusiją (vienas 1923 m. grąžintas). 1915 m. bažnyčia sudegė. Altorius įrengtas varpinėje, prie jos 1920 m. pastatyta laikina bažnyčia.

19081914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Klebono Vincento Norkaus iniciatyva 19271936 m. pastatyta Bistromo suprojektuota dabartinė akmenų ir plytų mūro bažnyčia. Ją 1936 m. rugsėjo 8 d. konsekravo vyskupas Kazimieras Paltarokas. Klebono Jono Nagulevičiaus (19001992) rūpesčiu 19361941 m. įrengtas bažnyčios vidus, pastatyta klebonija, ūkiniai trobesiai. Į Panemunį 1941 m. paskirtas klebonas Augustinas Liepinis (18961977), pedagoginių ir religinių veikalų autorius, po karo suremontavo bažnyčią.

Bažnyčios bokštas

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia istoristinė, turi neoromaninės ir neogotikinės architektūros bruožų, bazilikinė, stačiakampio plano, vienabokštė. Vidus 3 navų. Šventoriaus tvora akmenų ir plytų mūro. Jame stovi plytų mūro varpinė.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]