Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°52′5.09″ š. pl. 23°58′24.59″ r. ilg. / 54.8680806°š. pl. 23.9734972°r. ilg. / 54.8680806; 23.9734972

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia
A.Panemunes baznycia 2006-07-23.JPG
Vyskupija Vilkaviškio
Dekanatas Aleksoto
Savivaldybė Kauno miestas
Gyvenvietė Kaunas
Adresas Vaidoto g. 9
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1859 m.
Stilius neorenesansas

Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia stovi Kaune, Aukštojoje Panemunėje, prie Sėmenos žiočių. Prie bažnyčios, 250 m į pietvakarius yra Panemunės kapinės. Parapijoje veikia Viršužiglio koplyčia, taip pat Šv. Pijaus X brolijos (katalikų tradicionalistų) koplyčia.

Bažnyčios interjeras. Erdvę dalija medinės kolonos

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Simono Siručio rūpesčiu 1763 m. pastatyta mūrinė Šv. Simono ir Judo bažnyčia. Dėl blogų pamatų po 11 metų jos siena ėmė griūti.

1780 m. pastatyta nauja medinė Šv. Karolio bažnyčia ir į ją perkeltos pamaldos. Didžiosios Panemunės dvaro sodybos savininkas sumažino bažnyčiai skirtus procentus, todėl klebonas Rokas Bučinevskis 1837 m. iškėlė bylą, kurią 1848 m. laimėjo. To paties klebono iniciatyva 1859 m. pastatyta mūrinė bažnyčia. Klebono Jurgio Staugaičio rūpesčiu 1882 m. padidinta, pakeistas frontonas.

19111914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1917 m. įsteigtos Panemunės kaimo kapinės.

2003 m. šalia bažnyčios šventoriaus esančioje pievelėje ėmė kurtis „meilės simbolių parkelis“ – nedideli akmenys su vardais ir užrašais apie meilę, dažniausiai paliekami bažnyčioje susituokusių porų.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia neorenesansinė, stačiakampio plano, bebokštė, su šoninėmis zakristijomis. Vidus 3 navų, atskirtų medinėmis kolonomis. Priekiniame fasade aukštai iškeltas trikampis frontonas. Virš įėjimo durų yra gulsčias sandrikas, aukščiau įstatytas puslankio formos langas. Šoninėse sienose įrengta po tris aukštus arkinius langus. Presbiterija atskirta triumfo arka. Greta yra šoniniai altoriai. Pagrindiniam ir kitiems altoriams būdinga neogotikinė puošyba.

Šventoriaus tvora metalinė, su mūriniais stulpais. Vartai turi tris arkines angas su trikampiu stogeliu, yra derantys su bažnyčios architektūra. Šventoriaus tvoros kampuose pastatytos koplytėlės. Už šventoriaus ribų stovi buvusi varpinė (veikusi tarpukaryje).

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka