Jiesia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Jiesia
Jiesios žemupys
Jiesios žemupys
Ilgis 62 km
Baseino plotas 473,7 km²
Vidutinis debitas 2,99 m³/s
Ištakos Amalvos pelkė
Žiotys Nemunas
Šalys Lietuva
Jiesios ir Nemuno santaka
Brasta miške
Upė Rokuose

Jiesia – upė vidurio Lietuvoje (Prienų, Kauno raj. ir Kaune); Nemuno kairysis intakas, kurio ilgis 68 km. Jiesia tinkama vandens sportui, jos vagų keliais organizuojami įvairūs turistiniai žygiai[1].

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Upė išteka iš Amalvos pelkių[2], teka į šiaurės rytus, visų pirma teka per Varnabūdės mišką, po to pro Šilavotą ir vėliau per Klebiško mišką ir galiausiai pro Išlaužą bei Rokus, prie Kauno, ties Jiesios piliakalniu įteka į Nemuną[3] (214 km nuo jo žiočių).

Upė turi 16 trumpų intakų, ilgiausi – Šventupė, Girmuonis, Šlapakšna, Vyčius, Sąnaša. Kiti – Vasakė, Zorstrata, Lašaša, Graižė, Viemuonia, Kiauliškė, Skerdupis, Rudė, Kumė, Aukštažys, Maišys. Salpos plotis 60 – 100 m. Slėnio plotis vidurupyje 130–150 m, žemupyje – iki 800 m. Vidurupio ir žemupio slėnio šlaitai statūs, 30 – 60 m aukščio. Jiesia ir jos intakai maitinami kritulių vandeniu ir tik nežymia dalimi požeminiu vandeniu, todėl jos debitai atskirais metų laikais labiau svyruoja. Jiesios vidutiniai debitai pavasarį – 306 m³, vasarą – 105 m³, rudenį – 246 m³, žiemą – 127 m³. Vasaros metu Jiesia plukdo mažiausiai vandens. Tuomet jos vidutinis gylis siekia vos 20 – 35 cm. Pavasarinių potvynių metu vandens lygis upėje pakyla 2 – 3 m, o debitas padidėja keliasdešimt kartų. Potvyniai trumpi, staigūs, būna ne tik pavasarį, bet ir žiemą. Pakrantėse gausu lapuočių miškų, įvairaus dydžio akmenų bei vietose bebrų užtvankų. Jiesia ties Pajiesiu patvenkta – tyvuliuoja 65 ha ploto Pajiesio tvenkinys [4]. Upės žemupio dalis įeina į Jiesios draustinį.

Jiesioje žvejojami karosai, šapalai, aukšliai bei kartais lydekos. Būriai nėgių gaudomi tiesiog rankomis. Taip pat kiekvieną pavasarį Jiesios upė ties žiotimis sustumia krūvas išvartų, kelmų, sugriūvusių nuo molingųjų skardžių, po kurių sąnašomis dažnai veisiasi ilgaūsiai šamai.

Netoli Pajiesio kaimelio upės atodangoje galima pamatyti aleurito, priesmėlio, molio nuosėdų. Lietaus vanduo išplovė lengvesnius grunto sluoksnius, todėl dalis atodangų įgavo savitus kontūrus. Viena iš jų – Rokų atodanga paskelbta valstybės saugoma.

Jiesia Kaune[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai antras pagal dydį Nemuno intakas Kauno miesto ribose. Jiesios ilgis Kaune sudaro 3,5 km upės žemupio. Vidutinis Jiesios debitas žiočių rajone pagal daugiamečius duomenis – 2,99 m³/s. Netoli žiočių vagos gyliai 1,0-1,2 m. Čia jaučiama Nemuno patvankos įtaka. Žiočių rajone vagos plotis 8 – 10 m. Jiesios nuolydis žemupyje – 133 cm/km.

Jiesios upės suformuotas kraštovaizdis, taip pat ten egzistuojančios retų augalų bendrijos yra saugomi 1965 m. įkurtame Jiesios kraštovaizdžio draustinyje. Jiesios slėnis pasižymi natūralia teritorija palyginus su visu miestu. Be to, tai vertingas kraštovaizdžio kompleksas, turintis ir pažintinę reikšmę. Saugomoje teritorijoje ribojama žmogaus ūkinė veikla bei statyba. Dešiniojo Jiesios kranto miškai turi nemažą rekreacinį potencialą, jie plotu nenusileidžia Lampėdžių miško parkui, čia kuriamas naujas miesto parkas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jiesia (Jusse) minima XIV a. kryžiuočių karo kelių aprašymuose.[5]

Upėvardžio šaknis jies- laikoma pakitusia iš *ies-, kuri yra ais- variantas (plg. Aisė, Aisetas). Ji susijusi su ide. *eis-, *ois- „judantis, greitai judėti“ (plg. liet. eiti, eisena, skr. इष्, एषति, इष्यति = iṣ-, eṣati, iṣyati „slysta, juda, kruta, skuba“, sen. isl. eisa „skubiai lėkti“)[6].

Tiltai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seno tilto fragmentas upės vagoje, 2012 m.

Per Jiesią pastatyti automobilių ir geležinkelio tiltai (pasroviui):[7] [8]

Tarpukariu buvo pastatytas gelžbetoninis tiltas per upę vietiniame kelyje netoli Garliavos geležinkelio stotelės. Juo naudojosi gretimo Pavytės kaimo, įsikūrusio anapus Jiesios, gyventojai, važiuodavę buvusiu keliu į Garliavą ar naudojęsi traukiniu. Sovietmečiu nuo važiuojančio tanko svorio sugriuvusio tilto fragmentai tebeguli užgriozdinę upės vagą (sugriautas betoninis tiltas guli ir netoliese Vyčiaus vagoje). Gyventojai buvo pastatę tris lieptus, bet visus juos sugriaudavo pavasario ledonešiai. Jų betoniniai fragmentai išlikę 50 m atstumu nuo buvusio tilto. Naujo tilto projektas buvo parengtas 1996 m., bet neįgyvendintas.[9] [10] Taip pat 2008 m. buvo parengtas planas statyti pėsčiųjų tiltą.[11]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pagal vikingai.org
  2. Pagal „Žaliuosius turistus“ (zaliejituristai.lt)
  3. Pagal Maps.lt
  4. Algirdas Rainys. Jiesia. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 119 psl.
  5. „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 433 psl.
  6. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas.  – Vilnius: Mokslas, 1981.
  7. http://www.genealogy.lt/album/main.php?g2_itemId=18911 Tiltai per Jiesią
  8. http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/nedidelio-kaimo-didele-problema-35821#axzz1xuMArkEd Nedidelio kaimo didelė problemaa
  9. http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/uzmirstas-kaimas-30131#axzz1xuMArkEd Užmirštam Pavytės kaimui reikalingas tiltas
  10. http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/nedidelio-kaimo-didele-problema-35821#axzz1xuMArkEd Nedidelio kaimo dideli vargai
  11. http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=B4FA201C-8440-4A9C-98BE-3192AD4C26BE Jiesios kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planas
Commons-logo.svg

Vikiteka

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]