Panemunės stadionas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Apie kitą stadioną Panemunės kariniame miestelyje žr. Kariuomenės stadionas

Koordinatės: 54°51′40″š. pl. 23°57′50″r. ilg. / 54.861241°š. pl. 23.963825°r. ilg. / 54.861241; 23.963825

Panemunės stadionas
Panemunė, stadionas Kareivinių g.JPG
Atnaujintas stadionas Kareivinių g.
Vieta Kaunas, Panemunė,
Kareivinių g. 13
Atidarytas iki 1940 m.
Savininkas Kauno miesto savivaldybė
Paviršius žolė
Nuomininkai Kauno „Žalgirio“ futbolo akademija
Užsilikęs sovietmečio akcentas (plokštėje – desantininko atvaizdo fragmentas)

Panemunės stadionas – futbolo stadionas, esantis Kauno Panemunės mikrorajone, Kareivinių g. 13, apie 0,3 km į pietryčius nuo Vaidoto ir Tilto gatvių sankryžos (nuo Panemunės tilto pusės). Skirtas žaisti miestiečiams, vaikų treniruotėms, oficialioms vaikų lygos, mėgėjų varžyboms. 2020 m. stadionas rekonstruotas ir Kauno miesto savivaldybės perduotas Kauno „Žalgirio“ futbolo akademijos žinion.[1]

Panemunės stadionas priklauso istoriniam Kauno tvirtovės artilerijos kareivinių pastatų kompleksui.[2] Iki atnaujinimo Kareivinių gatvės objektas priminė pliką lauką, kuriuo ilgą laiką naudojosi šalia esančio bataliono kariai bei gretimos Vaidoto mokyklos moksleiviai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teritorija su stačiakampe aikšte ir jos perimetru išdėstytais kareivinių pastatais suformuota cariniu laikotarpiu. Artilerijos padaliniams skirto karinio miestelio statybos pradėtos XIX a. pabaigoje. Jis per Pirmąjį pasaulinį karą beveik nenukentėjo, buvo perimtas vokiečių kariuomenės. Po 1918 m. Aukštojoje Panemunėje pradėjo dislokuotis Lietuvos kariuomenė. Buvusiose artilerijos kareivinėse įsikūrė 5-asis Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Kęstučio pėstininkų pulkas. Atskirosios artilerijos grupės vietoje 19351936 m. įsikūrė Priešlėktuvinės apsaugos rinktinė. Kareivinių šone, dabartinėse Kampiškių ir Mažojoje gatvėse, buvusioje aikštėje, stovėjo priešlėktuvinės gynybos pabūklai. Pastarieji prieš ateinant sovietų armijai buvo išvežti. Atsilaisvinusioje aikštėje buvo įrengtas futbolo stadionas. Jame žaisdavo ne kariai, bet Panemunės jaunimas.[3]

Sovietiniais metais buvusiose tvirtovės objekte buvo dislokuota Oro desantinė divizija. Po nepriklausomybės atgavimo teritorijoje veikė civilinės saugos, gelbėjimo tarnybos, Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas.

Dalis kareivinių komplekso pastatų 1993 m. buvo perduota Kauno miesto savivaldybei. 2004 m. stadionas pagal du dešimtmečius galiojančią panaudos sutartį perduotas futbolo ir beisbolo klubui „Kaunas“. Pastarasis tuomet planavo šioje teritorijoje įrengti varžyboms skirtą futbolo aikštę su 3 tūkst. vietų tribūnomis žiūrovams. 2009 m. savivaldybė patvirtino žemės sklypo Kareivinių g. 13 detalųjį planą, todėl nebeliko kliūčių pradėti teritorijos plėtros darbus, tačiau realūs darbai nevyko.[4]

2018 m. pradėta merdinčio stadiono rekonstrukcija, pasitelkiant ES struktūrinių fondų lėšas.[5] Futbolo aikštyne buvo tvarkoma apleista teritorija, lyginamas visas sklypas, pasėjama veja, įrengiama automatinė jos laistymo sistema, futbolo vartai, tvora aplink stadioną ir bėgimo takus. [6]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka