Naugarduko vaivadija (1507–1795)

Kitos reikšmės – Naugarduko vaivadija.

Naugarduko vaivadija lenk. Województwo nowogródzkie blrs. Наваградскае ваяводства lot. Palatinatus Novogrodensis
←   ← 1507 – 1795 →
Vaivadija XVII a. ATR žemėlapyje
Valstybė	Abiejų Tautų Respublika
Provincija	LDK
Administracinis centras	Naugardukas
Pavietai	4
Vaivada	Naugarduko vaivada
Plotas	33 200 km²

Naugarduko vaivadija (blrs. Наваградскае ваяводства, lenk. Województwo nowogródzkie, lot. Palatinatus Novogrodensis) – nuo 1507 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, o 1569–1795 m. ir Abiejų Tautų Respublikos administracinis teritorinis vienetas. Sostinė Naugardukas, plotas 33 200 km².

Istorija

LDK žemėlapis XVII a.

Vaivadija įsteigta 1507 m. sausį pertvarkius LDK administracinį padalijimą vietoje Naugarduko vietininkystės. Ji suformuota iš Vilniaus ir Trakų vaivadijų dalių. Naugarduko ir Slonimo ekonomijos priklausė Lietuvos Didžiojo kunigaikščio stalo valdoms.

1793 m. vaivadija neteko didžiosios dalies savo rytinių teritorijų, kurios perėjo Rusijos imperijai. Galutinai vaivadija panaikinta 1795 m., kuomet jos teritorijos prijungtos prie Slanimo gubernijos.

Administracinis suskirstymas

Naugarduko vaivadijai priklausė 4 apskritys:

• Naugarduko apskritis,
• Slanimo apskritis,
• Slucko kunigaikštystė,
• Valkavisko apskritis.

Valdymas

Naugarduko vaivadiją Abiejų Tautų Respublikos senate atstovavo Naugarduko vaivada ir Naugarduko kaštelionas. Kiekvieno pavieto seimelis rinkdavo po du atstovus į Abiejų Tautų Respublikos Seimą ir du deputatus į Lietuvos Tribunolą.

Miesto seniūnus turėjo Naugardukas, Slonimas ir Volkovyskas.

Vaivada

Pirmuoju Naugarduko vaivada 1507 m. tapo Jonas Glinskis.

Naugarduko vaivadą skirdavo karalius ir jis pareigas eidavo iki gyvos galvos, jeigu nebūdavo priešininkų nušalinamas. Vaivada buvo aukščiausias valstybinės valdžios pareigūnas vaivadijoje ir vaivadijos bajorų vadas ir vaivadijos bajorų pašauktinių kariuomenės vadas. Jo kompetencijai buvo priskirti administracijos, karo ir teismo reikalai. Jis taip pat rūpinosi vaivadijos miestų, kuriems suteiktos Magdeburgo teisės, apsauga ir tvarka, prižiūrėjo jų matus, saikus ir kainas. Vaivados jurisdikcijai priklausė ir miestų žydų bendruomenės.

Vaivada buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Ponų tarybos narys, o nuo 1569 m. Abiejų Tautų Respublikos senato nuolatinis narys. Senate Naugarduko vaivada turėjo trečią pagal rangą aukščiausią pasauliečių poziciją.

Naugarduko vaivados rūbai buvo raudonas kantušas ir juodas žiponas.