Nansi
| Nansi pranc. Nancy | |
|---|---|
| |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Prancūzija
|
| Regionas | Lotaringija |
| Departamentas | Merta ir Mozelis |
| Gyventojų | 105 300 |
| Plotas | 15,01 km² |
| Tankumas | 7 015 žm./km² |
| Altitudė | 212 m |
 Vikiteka |
Nansi |
| Kirčiavimas | Nansì |
Nansi (pranc. Nancy) – miestas šiaurės rytų Prancūzijoje, istorinė Lotaringijos sostinė, o dabar Mertos ir Mozelio departamento adm. centras. Teka upė Merta, vystoma elektrotechnikos, transporto mašinų pramonė, avalynės, siuvimo, lengvoji, porceliano ir stiklo pramonė. Priemiesčiuose išgaunama geležies rūda, veikia metalurgijos gamyklos.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XI a. gyvenvietę įkūrė Lotaringijos kunigaikštis Gerardas. Nuo XIII a. iki 1766 m. čia buvo įkurdinta Lotaringijos hercogų rezidencija, vėliau Nansi įėjo Prancūzijos sudėtin. Miestas glaudžiai susijęs su Lietuvos–Lenkijos valstybės valdovu Stanislovu Leščinskiu. Versalyje išleidus dukterį už Prancūzijos karaliaus Liudviko XV, jam 1735 m. buvo suteikti Lotaringijos ir Baro hercogų titulai. Po to St.Leščinskis su žmona Katerina Opalinska apsigyveno Nansi, jis čia įkūrė Stanislovo akademiją ir įsteigė miesto biblioteką, pastatė rotušę.
Miestą garsina Notre Dame de Bonsecours bažnyčia, funduota buv. mūsų valstybės valdovo. Tai turėjo būti ir Leščinskių šeimos laidojimo koplyčia, kadangi jis, būdamas svetimšaliu, negalėjo ilsėtis šalia Lotaringijos valdovų. Ant šios bažnyčios fasado išliko ATR herbas; antkapius, dar Leščinskiams gyviems esant, sukūrė Nikolas Sebastjanas ir Klodas Lui Vasė: valdovė Katerina pavaizduota atsiklaupusi prie angelo, kuris ragina sugrįžti į Dangų, o jos sutuoktinį apverkia Gailestingumas ir Lotaringija.
Prie Leščinskių kapų lankydavosi į Prancūziją pasitraukę 1831 m. sukilimo dalyviai lenkai ir lietuviai, jų pastangomis abiejų valdovų karstai buvo laivu išplukdyti į Sankt Peterburgą. Rusijos caras neleido karstų gabenti į Krokuvą ir juos teko patalpinti Sankt Peterburgo Šv. Kotrynos bažnyčioje. Tik 1922 m., sutinkamai su pasirašyta Rygos sutartimi, Lečinskių palaikai buvo perlaidoti tėvynėje.[2]
2012 m., apjungus Nansi ir Meco aukštąsias mokyklas, įkurtas Lotaringijos universitetas. Lankytojus kviečia hercogų rūmai–muziejus, botanikos sodas ir 1703–1742 m. iškilusi katedra, pranciškonų bažnyčia (XV a.; su XIV–XVI a. laidotais Lotaringijos hercogų palaikais). 1936 m. atidarytas dailės menų muziejus su secesiniais Nansi mokyklos stiliaus stiklo eksponatais.
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Krepšinis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.) – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004; 147 p.
- ↑ Benjaminas Mašalaitis. Lietuvos valdovų nekropoliai užsienyje
