Tunelis
Tunelis – inžinerinis statinys, įrengiamas po žeme, pastatais, vandens telkiniais, skirtas sutrumpinti kelią ar įveikti kelio tiesimą užkirtusią kliūtį. Tai ilgas, horizontalus arba nuožulnus požeminis įrenginys, kuriuo apeinama gamtinė kliūtis, trumpinamas atstumas, važiavimo laikas.[1] Tuneliai naudojami transporto arterijoms (gatvėms, plentams, geležinkeliams, metropolitenui), rečiau – pėstiesiems. Po automagistralėmis kartais įrengiami tuneliai laukiniams gyvūnams. Slaptais tuneliais gali būti vykdoma nelegali veikla.
Ilgiausias pasaulyje tunelis yra 53,85 km Seikano geležinkelio tunelis Japonijoje, nutiestas po Cugaru sąsiauriu. Plačiai išvystytos tunelių sistemos būdingos metropolitenui, kurie gali būti kasami atviruoju arba uždaruoju būdu.[2]
Tuneliai Lietuvoje
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymūs tuneliai Lietuvoje yra Kauno geležinkelio tunelis, Senamiesčio tunelis, Panerių geležinkelio tunelis, Gedimino prospekto tunelis ir kt. Kauno (1280 m) ir Vilniaus (430 m) geležinkelio tuneliai, atidaryti 1862 m., buvo pirmieji geležinkelio tuneliai Rusijos imperijoje.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Tunelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-10-14).
- ↑ Тоннель. Железнодорожный транспорт. Энциклопедия. – Москва, Большая Российская энциклопедия, 1994. // psl. 445
- ↑ 1862. Железнодорожный транспорт. Энциклопедия. – Москва, Большая Российская энциклопедия, 1994. // psl. 536