Denaras (Lenkija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Denaras (Lenkija)
X a. – 1653
Denar rys chrobry1.png

Boleslovo Narsiojo denaras XI a.
Naudojo: Lenkijos karalystė, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Metalas: sidabras
Stambesnis vnt.: Krokuvos grašis: 12, 16, 18
Lietuvos grašis: 10
Smulkesnis vnt.: pusdenaris: 1/2
Nominalai: Banknotai: nebuvo   
Monetos: 1/2, 1, 2
Kalykla: Krokuva, Vilnius

Denaras (lenk. Denar) – Lenkijos karalystės, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos sidabrinė (vėliau – varinė) moneta, kursavusi X–XVII a. Buvo pavadinta romėniškųjų denarijų pavyzdžiu. Lietuvoje ir Baltarusijoje denarai dar vadinami pinigėliais, peniadze (iš lenk. pieniądze).

Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lenkijoje pirmą kartą nukaldinta Mieško I laikais, ir tai buvo pirmoji Lenkijos moneta, pakeitusi iki tol kursavusias grivinas. Denaro pirminis svoris buvo lygus maždaug 1,5 g, t. y. 1/240 Krokuvos grivinos svorio. Denarus Lenkijoje kaldino visi pirmieji karaliai.

Apie 1338 m. Kazimieras III, kopijuodamas Prahos grašį, pradėjo kaldinti didesnės vertės sidabrinę monetą – Krokuvos grašį, nuo 1398 m. ją pakeitė sidabrinis pusgrašis. Dėl to denarų reikšmė Lenkijoje mažėjo, o jų kokybė prastėjo. Iki XIV a. pabaigos denarų sidabro masė nukrito 10 kartų, ir XIV–XV a. sandūroje tesiekė apie 0,15 g. Kalant grašius ir pusgrašius, atsirado poreikis susieti juos su menkesnės vertės denarais. Iš pradžių (Čekijos pavyzdžiu) 1 grašį atitiko 12 denarų, tačiau smunkant pastarųjų vertei 1 grašis tapo lygus 16 denarų, o galiausiai – 18 denarų. Šis kursas, nusistovėjęs XV a. pradžioje, išliko pastovus.

Po Lietuvos krikšto, XIV a. II antroje pusėje denarų kaldinimo tradicija pasiekė ir Lietuvą, kur jie tapo pirmaisiais Lietuvos pinigais. Pirmieji aptinkami iš Jogailos laikų. Šie denarai svėrė 0,3 g. Lietuvoje denarai nominaliai atitiko 1/10 tuo metu nekaldinto grašio. Apie 1495 m. Aleksandro reformų metu galutinai nusistovėjo denaro svoris, santykis su nominaliu grašiu, pradėtas kaldinti pusgrašis.

Susijungus Lenkijai su Lietuva, 1580 m. įvykdytos piniginės reformos metu lietuviški denarai prilyginti lenkiškiems (sulyginti ir grašiai). Tuo metu jie jau buvo naudojami kaip smulkus pinigas, ir kalami nebe iš sidabro, o iš vario (0,33 g). XVII a. jie galutinai išimti iš apyvartos. Paskutinieji denarai kaldinti 1626 m. Vėliau (1652–1653 m.) trumpai buvo kaldinti 0,53 g variniai denarai.