Vaclovas Vaidotas
| Vaclovas Vaidotas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1890 m. rugsėjo 7 d. Sviliukai, Josvainių valsčius, Rusijos imperija
|
| Mirė | 1966 m. spalio 20 d. (76 metai) Torontas, Kanada
|
| Tėvas | Adomas Vaidotas |
| Motina | Juzefa (Katerlaitė) Vaidotienė |
| Steigiamojo Seimo atstovas | |
| Veikla | Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas |
| Alma mater | Sankt Peterburgo universitetas |
Vaclovas Vaidotas (1890 m. rugsėjo 7 d. Sviliukuose, Josvainių valsčius – 1966 m. spalio 20 d. Toronte, Kanada) – Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė bajorų (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio sūnaus Vaidoto palikuonių), turtingų ūkininkų Adomo ir Juzefos Vaidotų šeimoje. Be Vaclovo šeimoje augo du broliai ir septynios seserys. Pradinį išsilavinimą įgijo privačiai. 1908 m. V. Vaidotas įsteigė ūkio būrelį. 1909 m. įkūrė vartotojų kooperatyvą ,,Šušvė“, vėliau Josvainių kooperatyvo banką. 1910 m. eksternu išlaikė brandos egzaminus ir įstojo į Peterburgo universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. 1914 m. mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę, mūšiuose 1915 sausio mėn. buvo sužeistas ir gydomas ligoninėje. Vėliau išsiųstas į Kijevo karo mokyklą. Ją baigė per 3 mėn. ir 2015 m. balandžio mėnesį buvo paskirtas į 93 atsargos pulką Carycine (dabartinis Volgogradas), kur tarnavo 2 metus kuopos vadu. Per tą laiką paruošė 23 kuopas frontui. 1917 metais vasario mėn. vėl buvo išsiųstas į frontą. Po spalio revoliucijos laimingai pasitraukė iš fronto ir po 6 savaičių kelionės arkliais 1918 m. grįžo į Lietuvą.
1918 m. gruodžio mėn. išrinktas Josvainių valsčiaus valdybos pirmininku ir atstovu į II lietuvių konferenciją Kaune. Nuo 1919 m. sausio mėn. dirbo Valstybės kontrolėje.
1921 m. spalio 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo buvo ekonominės komisijos sekretoriumi. Priklausė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcijai.[1]Dirbdamas Seimo Ekonominėje komisijoje, pasiūlė pavadinimą Lietuvos piniginiam vienetui litui ir smulkiajai, t. y. šimtajai lito daliai – centui.[2][3] Eidamas Seimo nario pareigas, dirbo laikraščio „Lietuvos žinios“ administratoriumi. Dalyvavo įkuriant Kaune akcinę „Varpo“ bendrovę. Kėdainių rajono Josvainių seniūnijoje Sviliukų kaime valdė 143 ha ūkį. Kėdainiuose įkūrė bendrovę "Pramonė", kuri pastatė ir paleido dirbti pirmą Lietuvoje pokario šiluminę elektros stotį. Aktyviai dalyvavo įkuriant Josvainių vartotojų kooperatyvą "Šušvė". Buvo Kėdainių apskrities urmo kooperatyvo "Dirva" valdybos narys.
1939 m. Kaune, Donelaičio 43 adresu baigė pastatyti 4 aukštų namą, kuris turėjo 3 krautuves ir 7 butus. Po Lietuvos okupacijos 1940 m.gruodyje šis namas buvo nacionalizuotas ir V.Vaidoto butą užėmė iš Maskvos atsiųstas Kauno miesto burmistras M.Kariaginas. Šeima turėjo palikti ir Sviliukų kaime esantį dvarą. Kadangi pastovios gyvenamos vietos Vaclovo Vaidoto šeima neturėjo, tai birželio 14 d. vežimas į Sibirą jo šeimos nepalietė.
1944 m. baigiantis karui pasitraukė iš Lietuvos į Vokietiją ir su šeima iki 1949 metų gyveno vakarų Vokietijos pabėgėlių stovyklose. Nuo 1949 m. šeima apsigyveno Toronte (Kanada). 1953–1955 m. Kanados lietuvių bendruomenės Toronto apylinkės valdybos pirmininkas, 1954–1960 m. Kanados lietuvių bendruomenės Krašto Tarybos ir Krašto valdybos narys. 1957–1963 m. Kanados lietuvių bendruomenės Krašto valdybos Tautos fondo pirmininkas.[4]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Voidatas Vaclovas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 66.
- Vaidotas Vaclovas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1964, t. 31, p. 447–448.
- Selenis V., Vaidotas Vaclovas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 404–405.