Bendrieji talonai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Bendrieji pinigai, bendrieji talonai (šnek. kalba – dažniausiai vagnorkės, retai žvėriukai) – Lietuvos laikinieji pinigai, Lietuvoje naudoti pirmais jos atgautos nepriklausomybės metais ir pakeitę SSRS rublius 1991 m. (įvesti rugpjūčio 5 dieną).

Neoficialus pavadinimas vagnorkės kilo iš tuometinio premjero Gedimino Vagnoriaus (1991 m. sausio 13 d. – 1992 m. liepos 21 d.) pavardės.

Jie buvo įvesti 1991 m. rugpjūčio 5 dieną. Tada ką nors perkant ir mokant SSRS rubliais reikėjo sumokėti tiek pat ir talonų, o nuo 1992 m. spalio 1 d. paskelbti vienintele teisėta mokėjimo priemone Lietuvoje. Tokiu būdu Lietuva išėjo iš rublio zonos. Laikinųjų pinigų – bendrųjų talonų – kūrime dalyvavo dailininkų grupė, kuriai vadovavo Raimondas Miknevičius.

1991 metų laida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirma ant laikinųjų talonų buvo pavaizduoti Lietuvoje gyvenantys gyvūnai (1991 m. laida):

Buvo išleistos ir talonų dalys – 0,10 ir 0,50 talono. Išleidus antrą laikinųjų pinigų seriją ant jų buvo užrašyta, kad už jų padirbinėjimą bus baudžiama ir įvesta dar viena talono dalis – 0,20 talono.

1992 metų laida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1992 m. išleisti naujo pavyzdžio pinigai buvo mažesni ir su kitais paveikslėliais:

1993 m. buvo išleistos modifikacijos:

  • 200 – elniai
  • 500 – du vilkai
    1993 m. 200 talonų
    1993 m. 200 talonų
1993 m. 500 talonų
1993 m. 500 talonų

Laikinieji pinigai buvo primityviai pagaminti ir buvo mažai apsaugoti nuo klastojimo.

1993 m. birželio 25 d. įvedus litą laikini pinigai buvo keičiami į litus santykiu 100:1. Laikinieji pinigai buvo apyvartoje iki 1993 m. liepos 20 d.