Pinigų muziejus

Koordinatės: 54°41′11.84″ š. pl. 25°16′56.61″ r. ilg. / 54.6866222°š. pl. 25.2823917°r. ilg. / 54.6866222; 25.2823917
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°41′11.84″ š. pl. 25°16′56.61″ r. ilg. / 54.6866222°š. pl. 25.2823917°r. ilg. / 54.6866222; 25.2823917

Lietuvos banko Pinigų muziejus
Fasadas (2013)
Įkurtas 1999 m. birželio 25 d.
Vieta Totorių g. 2/8,
01121 Vilnius
Tematika Pinigai
Plotas 350 m²
Vadovas Asta Ravaitytė-Kučinskienė[1]
Filialai Ekspozicija Kaune
Interneto svetainė PiniguMuziejus.LT
Įėjimas (2012)

Lietuvos banko Pinigų muziejus – lietuviškas muziejus, pažindinantis su pasaulio ir Lietuvos pinigų istorija. Įkurtas Lietuvos banko rūmų komplekse Vilniaus Gedimino prospekte.[2]

Yra ekspozicija Kaune. Lankymas ir ekskursijos nemokamos.[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1999 m. birželio 25 d. atidarytas Lietuvos banko muziejus. 2009–2010 m. rekonstravus muziejaus patalpas (čia buvo vaistinė), išplėstas ir pervadintas į Lietuvos banko Pinigų muziejų.[4]

2014 m. lapkričio 29 d. baigta statyti "Milijono centų piramidė". Ją sudaro 1 000 935 vieno lito cento monetos. 2015 m. rugpjūčio 31 d. įtraukta į Gineso rekordų knygą (didžiausia pasaulyje piramidė pastatyta iš pinigų).

Ekspozicijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengti judantys stendai, specialūs keltuvai leidžia ekspoziciją apžiūrėti vyresniems ar turintiems negalią.

Muziejus aprūpintas kompiuteriniais terminalais su specialiomis programomis, teminiais, mokomaisiais ir dokumentiniais filmais, žaidimais, prezentacijomis, virtualiomis ekspozicijomis.[5] Daug dėmesio skirta ir ekonominiam švietimui skatinti ir propaguoti, lankytojai interaktyvių priemonių pagalba paverčiami dalyviais:[6]

  • galima nusikalti suvenyrinę plokštelę-monetą.
  • pasisverti ant specialių svarstyklių ir sužinoti, kiek jis kainuotų, jei parodytas svoris būtų paverstas auksiniu, platininiu ar sidabriniu.
  • interaktyviame ekrane rodomi valstybių finansiniai/ekonominiai duomenys, pateikiami pasaulio pinigų pavyzdžiai ir duomenys.

Salės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Veikia 5 teminės salės,[7] išsidėsčiusios per 2 aukštus:[8]

  • Pinigų istorijos salė. Lankytojai supažindinami su pasaulio pinigų raida nuo seniausių jų formų iki elektroninių pinigų.
  • Bankininkystės istorijos salė. Pristatoma bankininkystės raida nuo pirmųjų kredito įstaigų atsiradimo iki šių dienų, supažindinama su buvusiomis pinigų reformomis, stabilizuojant šalies finansų ir kredito rinką pasaulinės ūkio krizės metais. Taip pat nušviečiamas nacionalinės bankininkystės žlugimas 1940 m. sovietams okupavus Lietuvą.
  • Šiuolaikinių pinigų salė. Lankytojai susipažįsta su šiuolaikiniais įvairiose valstybėse naudojamais banknotais ir monetomis, gauna žinių apie šiuolaikinių lietuviškų pinigų gamybą. Pristatoma Lietuvos banko istorija nuo jo įsteigimo iki dabar, nueitas kelias, prisijungiant prie Europos centrinių bankų sistemos ir žingsnius įsivedant bendrąją Europos Sąjungos valiutą eurą.
  • Lietuvos pinigų salė. Judančiuose automatiniuose transporteriuose eksponuojamos LDK, Lietuvos Respublikos ir užsienietiškos monetos, cirkuliavusios Lietuvoje.
  • Parodų ir ekspozicijos salė. Skirta edukacinėms pamokoms, paskaitoms, konferencijoms, laikinoms parodoms rengti.

Ekspozicija Kaune[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2007 m. gruodžio 18 d. atidaryta istoriniuose Lietuvos banko rūmuose Kaune (Maironio g. 25).

Joje rodomas ilgas šalies finansų ir bankininkystės raidos laikotarpis: nuo pirmųjų lietuviškų pinigų (sidabro lydinių) atsiradimo iki nacionalinės pinigų sistemos sukūrimo XX a).

Rodomos unikalios muziejinės vertybės – pinigų gamybos priemonės, į apyvartą neišleistų monetų projektai, bandiniai, mokėjimo priemone netapę banknotus ir kiti eksponatai, susijusę su tarpukario ir šių dienų Lietuvos banko veikla.

Vykdomos nemokamos ekskursijos ir edukacinės pamokos.

Narystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) institucinis narys;
  • Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS) dalyvis.[9]

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1999–2021 m. Vidmantas Laurinavičius;
  • Nuo 2021 m. Asta Ravaitytė-Kučinskienė.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2012 m., Lietuvos Muziejų metais, tarp 69 kultūros ir laisvalaikio objektų, įteiktas „Draugiškiausio neįgaliesiems muziejaus 2012“ apdovanojimas.[10] Pirmasis Baltijos šalyse muziejus, su įdiegta vertimo į gestų kalbą elektroninė sistema.

2013 m. projekto EDEN (European Destinations of Excellence) konkurse „Lietuvos turizmo traukos vietovė. Turizmas pritaikytas visiems“ pripažintas išskirtiniu turizmo objektu, pelnė prizą „draugiškiausias Vilniaus muziejus“.

2013 m. pateko į mokslinio žurnalo „MintWorld Compendium“ sudarytą geriausių pasaulio centrinių bankų muziejų penketuką kartu (su Kanados, Vokietijos Bundesbanko, Pietų Korėjos ir JAV pinigų muziejais).

2013 m. konkurse „Vilniaus svetingumas 2013“ išrinktas svetingiausiu muziejumi Vilniuje.

2014 m. Europos muziejų forumo prie Europos Tarybos jis buvo nominuotas apdovanojimui „Europos metų muziejus 2014“.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]