Sidabrinis zlotas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sidabrinis zlotas
1496 – 1795
Naudojo: Lenkijos karalystė, Abiejų Tautų Respublika
Metalas: sidabras (3,36 g)
Stambesnis vnt.: Auksinis zlotas: kursas kintantis
Smulkesnis vnt.: grašis: 1/30
Nominalai: Banknotai: 5, 10, 25, 50, 100, 500, 1000 (1794 m.)   
Monetos: 1
Kalykla: Varšuva

Sidabrinis zlotas, arba tiesiog zlotas (lenk. złoty) - Lenkijos karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o vėliau Abiejų Tautų Respublikos pagrindinis piniginis vienetas, naudotas 1496-1795 m. Kaip sidabrinė moneta kaldintas labai trumpu laikotarpiu.

Paraleliai tuo pat metu, kaip moneta egzistavo auksinis zlotas, kurio santykis su sidabriniu zlotu buvo nepastovus.

Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Zloto vertė nustatyta 1496 m. Lenkijos Seimo nutarimu, kuris prilygino 1 zlotą 30 tuometinių grašių. Šį santykį nulėmė tai, kad tokią vertę tuo metu turėjo auksinė visoje Europoje kursuojanti moneta dukatas, lenkiškai vadinta tiesiog "auksine" (lenk. zloty). Nusižiūrėjus ją, pradėti kaldinti auksiniai zlotai.

Vėliau netolygiai kintant sidabrinių monetų (grašių) ir auksinių monetų (zlotų) vertei, santykis tarp jų kito: auksinis zlotas buvo įvertinamas vis daugiau grašių. Tuo tarpu sidabrinis zlotas buvo pririštas prie sidabrinių grašių nominalo, ir visą laiką liko lygus 30 grašių. XVI a. viduryje kurį laiką sidabrinio zloto vertę atitiko 1 sidabrinis taleris, tačiau prastėjant grašių kokybei jų vertė krito nuo 1/30 iki 1/105 talerio, o vėliau - ir dar labiau.

1663 m. buvo pirmasis bandymas monetizuoti sidabrinį zlotą. Šios monetos, nors nominaliai prilygintos 30 grašių, pagal savo sidabro vertę atitiko vos 12 grašių, ir buvo iš esmės kreditinis pinigas. Jos, vadintos timfais, leistos vos 3 metus, ir neigiamai paveikė Abiejų Tautų Respublikos piniginę sistemą.

1766 m. Stanislovo Poniatovskio piniginės reformos metu buvo sureguliuota valstybės sidabro monetų vertė, kuri pririšta prie Kelno markės. Vienas zlotas buvo vertinamas 30 varinių grašių ir prilygintas 1/8 sidabrinio talerio (10 talerių atitiko vieną sidabro markę).

1794 m. buvo išleisti pirmieji ir vieninteliai Abiejų Tautų Respublikoje popieriniai pinigai - tuometinės sidabrinio zloto vertės banknotai, kurie leisti įvairiais nominalais. Tačiau tais pačiais metais Rusijai užėmus Varšuvą, jų galiojimas sustabdytas.

Zlotas, kaip piniginis vienetas XIX a. buvo atgaivintas keliose lenkų valstybėse (kaip Varšuvos karalystės zlotas ir Krokuvos zlotas), o XX a. - kaip Lenkijos zlotas.