Verslo centras „1000“

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Verslo centras „1000“
Banknotas2.jpg

Verslo centras „1000“
54°55′1.29″ š. pl. 23°59′13.81″ r. ilg. / 54.9170250°š. pl. 23.9871694°r. ilg. / 54.9170250; 23.9871694 (Verslo centras „1000“)Koordinatės: 54°55′1.29″ š. pl. 23°59′13.81″ r. ilg. / 54.9170250°š. pl. 23.9871694°r. ilg. / 54.9170250; 23.9871694 (Verslo centras „1000“)
Informacija
Vieta Kaunas
Statusas Pastatytas
Statybų pradžia 2004 m.
Statybų pabaiga 2008 m.
Atidarymas 2008 m. rugpjūčio 21 d.
Aukštų sk. 10
Plotas 4 500 m²

Verslo centras „1000“ – modernus, išskirtinio eksterjero biurų centras, esantis Taikos ir Pramonės prospektų sankirtoje Kaune, šalia prekybos miestelio „Urmas“. Pastato projekto autorius architektas Rimas Adomaitis, pastatytas 2008 m.

Dešimties aukštų pastatas yra netaisyklingos apvalios formos. Bendras biurų pastato plotas sudaro apie 4,5 tūkst. kvadratinių metrų. Viduje vyrauja gausa nerūdyjančio plieno, gelžbetonio, pilkų, juodų spalvų ir stiklo motyvai. Erdviausia dalis – modernus vestibiulis.

Pastato fasadas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1000 litų banknotas
Verslo centro logotipas

Pastato fasadas atkartoja susuktą 19261941 m. apyvartoje buvusio 1000 litų banknoto piešinį, sudėliotą iš Olandijoje pagamintų 4500 stiklo lakštų. Verslo centras dėl savo unikalaus išorės dizaino yra įregistruotas į Lietuvos rekordų knygą kaip didžiausias vitražas. Tai ypatinga stiklų marginimo technologija pagaminti fasado stiklai. Gamybos eigoje stiklas padengiamas emaliu, kuris kaitinant virsta keramika. Tad stiklai nėra apklijuoti arba paprastai nudažyti. Tai – ilgaamžė technologija. Toks stiklų marginimo būdas Lietuvoje pirmas ir unikalus: [1] netgi už Lietuvos ribų pastatų fasadai taip dengiami retai. Vitražas padarytas taip, kad visiškai netrikdo šviesos patekimo į vidų, tai nesukelia nepatogumų viduje dirbantiems žmonėms.

Verslo centro „1000“ dizainas buvo atrinktas iš beveik 25 variantų. Tuomet, kai buvo renkamas ir tvirtinamas šis sprendimas, Lietuva svarstė prisijungimo prie euro zonos galimybes, todėl projekto autoriams iškilo mintis – galbūt Lietuva jau nebeturės savo nacionalinės valiutos, įvesdama eurus. Buvo ilgai svarstoma, ką pasirinkti – monetos, ar banknoto atvaizdą. Analizuojant ir studijuojant Lietuvos pinigų istoriją, buvo surasta 1924 m. dailininko Adomo Galdiko sukurta 1000 LT banknoto kupiūra. Buvo gautas Lietuvos banko leidimas panaudoti šio banknoto kopiją, įrengiant pastato eksterjerą kaip vartotojiškos kultūros simbolį.

Projekto įgyvendinimas nebuvo paprastas, statybos truko 4 metus. Dėl išskirtinės stiklo dekoravimo technologijos kreiptasi pagalbos į olandų architektą Robą Borgmaną, kuris specializuojasi fasadų dekoravimo technologijų srityje.

Vykdoma veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

A klasės verslo ir paslaugų centro paskutiniame, dešimtajame, aukšte įsikūrusi ir iki 200 asmenų talpinanti konferencijų ir renginių salė su didele lauko terasa ir puikiu panoraminiu vaizdu į miestą. Pastate – komercinės patalpos, konferencijų salės, o viduriniuose aukštuose – biurai. Klientų patogumui centre įsteigti bankai, advokatų, notarų kontoros, teikiamos draudimo paslaugos, šalia pastato yra 250 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Verslo centras pirmasis Kaune pradėjo teikti „Easy Office“ paslaugą, kuri leidžia išsinuomoti biurą labai trumpam laikui, kad ir vienai darbo dienai. Suteikiamos ir visos teisinės paslaugos registruojant įmones, virtualaus biuro paslaugos.

Pripažinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Verslo centras yra patekęs į JAV televizijos transliuotojo CNN paskelbtą keisčiausių pastatų sąrašą [2], tarp kurių taip pat įtraukti Briuselyje (Belgija) esantis „Atomium“ statinys, „Casa Mila“ Barselonoje (Ispanija), „Castel Meur“ namas tarp uolų Prancūzijoje, Salvadoro Dali teatras-muziejus Figerese (Ispanija), „Šokantis namas“ Prahoje (Čekija), uolas primenantis „Futuroskopas“ Puatjė mieste (Prancūzija), Guggenheimo muziejus Bilbao (Ispanija), kreivų formų pastatas „Krzywy Domek“ Sopote (Lenkija), šiuolaikinio meno centras „Kunsthaus Graz“ Grace (Austrija), „Eden“ projektas Kornvalyje (Didžioji Britanija).

Prestižinis architektūros albumas „Collection: Offices“ įtraukė Kauno verslo centrą tarp 300 geriausių viso pasaulio biurų pastatų. [3] Šio albumo autorius Chris van Uffelen (g. 1966) yra vienas žymiausių pasaulio meno ir architektūros istorikų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]