Pusgrašis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pusgrašis
1398 – XVII a.

Kazimiero Jogailaičio pusgrašis
Naudojo: Abiejų Tautų Respublika
Metalas: sidabras
Stambesnis vnt.: grašis: 2
Smulkesnis vnt.: denaras: 1/9
Kalykla: Krokuvos monetų kalykla, Vilniaus monetų kalykla

Pusgrašis (lenk. Półgrosz) – Lenkijos, LDK ir Abiejų Tautų Respublikos sidabrinė moneta, lygi pusei grašio.

Raida[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Krokuvoje pirmą kartą išleista Išleista 1398 m. vietoj nebekaldinamo Krokuvos grašio ir vietoj trumpai egzistavusio kvartiko, kaip stambesnė ir patogesnė moneta. Netrukus pradėta kaldinti Lvove (1399–1414), o XV–XVI a. tapo labiausiai paplitusia Lenkijos moneta. 1517–1528 m. atskira pusgrašių rūšis kaldinta ir Silezijoje (Svidnicoje).

Lietuviškas pusgrašis 1548 m.

Lietuvoje pusgrašiai pradėti kaldinti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro piniginių reformų laikais, ir kaldinti 1492–1566 m. Pusgrašiai, kartu su denarais palaipsniui išstūmė Prahos grašius. Pusgrašiai XVI a. I pusėje tapo svarbiausia Lietuvos moneta. Tuo metu lietuviškieji pusgrašiai buvo vertingesni už lenkiškuosius, ir tarp jų nustatytas kursas 4:5.

XVI a. viduryje Lenkijoje ir Lietuvoje atnaujinus grašio kalybą, pusgrašis buvo vis rečiau naudojamas. Iš apyvartos jis išėjo XVII a. pradžioje.

Pusgrašis atgaivintas XVIII a. II pusėje, bet tada kaltas iš vario ir tapo varinio grašelio sudedamąja dalimi.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]