Pereiti prie turinio

Rimtautas Šilinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Rimtautas Šilinis (pilnas vardas – Rimtautas Vladislovas Šilinis; 1937 m. spalio 6 d., Utenoje - 2017 m. rugsėjo 15 d., Vilniuje) – lietuvių dokumentinio kino režisierius. Priklausė Lietuvos Kinematografininkų sąjungos dokumentininkų gildijai. Buvo visuomeninės-konsultacinės "Valstybės kino metraščio" tarybos narys. Nuo 1966-2016 m. sukūrė apie 70 filmų ir apie 80 scenarijų istorijos, kultūros bei sporto temomis. Kino sferoje išdirbo keturis dešimtmečius. Paskutinis režisieriaus filmas – 2006 m. juosta „Lietuva Antrajame pasauliniame kare. Kino dokumentai“.

Gimė bei augo agronomo ir medikės šeimoje. Mokėsi Raguvėlės ir Raguvos (Panevėžio raj.) pradinėse mokyklose, vėliau – Vilniuje, Vilniaus pirmojoje berniukų gimnazijoje (dab. Vilniaus jėzuitų gimnazija). 1959 m. baigė tuometinio Vilniaus valstybinio Vinco Kapsuko universiteto (dab. Vilniaus universitetas) Istorijos ir Filologijos fakultetą. 1958–1961 m. dirbo Knygų rūmų Nacionalinės bibliografijos redakcijoje, nuo 1963 – referentu Valstybiniame kinematografijos komitete. 1965 pradėjo dirbti Lietuvos Kino studijoje (LKS), dokumentinių filmų redaktoriumi.[1]

Tuo metu kino menas ir teorija buvo dėstomi Maskvos Kinematografijos (VGIK), Leningrado Kino inžinierių bei Leningrado valstybiniame teatro, muzikos ir kinematografijos institutuose. Dalis lietuvių kinematografininkų – šių aukštųjų mokyklų absolventai (vieni pirmųjų – režisieriai Vytautas Žalakevičius bei Vytautas Mikalauskas). R. Šilinis į Lietuvos Kino studiją atėjo kitais keliais. „Į VGIK‘ą galima buvo stoti ir Lietuvoje. Bet man buvo tik šešiolika su puse, negalėjau įrodyti savo „ypatingų“ gabumų kinui, o be to, dėl savų priežasčių negalėjau palikti Vilniaus. Baigiau universitetą, atidirbau trejus privalomus metus Knygų rūmuose ir tapau laisvas. Kadangi kinas mane labai traukė, nuėjau į Birutės gatvę. O ten jau praktika parodydavo kas gali daryti kiną, o kas ne[2], – teigė R. Šilinis interviu.

Remiantis kino istorikės profesorės Marijanos Malcienės periodizavimu [3], R. Šilinis į dokumentininkų gretas įsiliejo lietuviškojo kino brandos metais. Jis atstovauja režisierių kartai, septintojo dešimtmečio pabaigoje prisijungusiai prie LKS veteranų – Viktoro Starošo, Liudgardo Maciulevičiaus, Leono Tautrimo, Vytauto Žalakevičiaus, Lino Lazėno, Arūno Žebriūno, Roberto Verbos. Pradžioje R. Šilinis dirbo kino kronikos redaktoriumi. Režisieriaus karjerą pradėjo 1966-aisiais metais, kino periodikos numeriais („Praeitis ir mes“, „Tarybų Lietuva“). „Kaip, pradėjus su popieriumi ir pieštuku rankose (buvau redaktoriumi), tapti tuo, kuris daro kiną? Sėdėdavau montažinėje. Įvairiais keliais sugriūdavome į tą kiną. Grikevičius ir Dausa buvo apšvietėjais… Kinui atiduodavome visą, ne tik darbo, laiką. Mūsų „universitetais“ buvo žurnalas „Tarybų Lietuva“[4], – teigė R. Šilinis interviu.

Kūrybos bruožai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

R. Šilinio dokumentikoje išsiskiria keturios dominuojančios temos: filmai istorijos, kultūros, socialinio gyvenimo ir sporto temomis. Daugiausia filmų režisierius yra sukūręs istorinėmis temomis, taip pat – kultūrinėmis ir socialinio gyvenimo. Mažiausiai jo kūryboje – filmų sporto temomis. Sporto dokumentika R. Šilinio kūryboje dominuoja išskirtinai 7-8 dešimtmečiuose; filmai socialinio gyvenimo temomis – 8-ame dešimtmetyje; kultūrinė dokumentika – 9-ame dešimtmetyje. Istorinių filmų daugiausia sukurta dešimtajame dešimtmetyje. Kai kuriose juostose temos persipina, aiški riba tarp jų išnyksta. Pavyzdžiui, filmus „Credo“ (1989) ir „Be rūpesčio“ (1987) galima būtų priskirti ir istorinei, ir socialinio gyvenimo temoms. Tuo tarpu filmas „Nojaus arka“ (1988) – labiau meninio nei publicistinio žanro kūrinys.

R. Šilinio kūryba pasižymi autorinės dokumentikos bruožais. „Man atrodo, kad tai buvo protestas prieš „direktyvinius“ filmus. Be to, nevalia pamiršti, kad yra toks dalykas kaip noras save parodyti, parodyti, ką aš galiu. Ir taip galiu, ir anaip. Nors tavo pasirinktas personažas – realus žmogus, maga pamodeliuoti jo veiksmus, situaciją[5], - teigė R. Šilinis interviu.

Būdingi režisieriaus dokumentinių juostų elementai – archyviniai dokumentai, užkadriniai interviu epidozai – kontrapunktai (angl. behind - the - scenes) – bei ironizavimas, pasitelkiant įvairias stilistines priemones (iškreiptą muziką, garsus, surežisuotus ar realius įvykius atspindinčius epizodus). Šiuos elementus galima aptikti daugumoje režisieriaus filmų. Pavyzdžiui, filme „Nojaus arka“ (1988) skamba iškreipta giesmės „Lietuva brangi“ melodija, filme „Be rūpesčio“ (1987) rodoma valytoja, pasilipusi ant bažnyčios altoriaus altoriaus, filme Lietuvos Respublikos premjerai (2003) rodomas filmavimui besišukuojantis Rolandas Paksas ir vėliau klausiantis, ar gerai atrodo. Rinktinius kadrus bei įdomius faktus režisierius perpina su įvairiomis stilistinėmis priemonėmis, metaforinę reikšmę turinčiais kadrais.

Jaunoji režisierių karta, atėjusi į LKS po L. Maciulevičiaus, V. Žalakevičiaus, V. Mikalausko ir kitų, atsinešė kitonišką požiūrį į kino dokumentiką. Tuo metu įprastą filmo kompoziciją imta vertinti kaip sustabarėjusią ir pasenusią, ieškota naujų medžiagos pateikimo būdų. R. Šilinio dokumentikoje žiūrovas tarsi įtraukiamas į ieškojimo procesą. Pavyzdžiui, f. „Vienos dienos beieškant“ (1968). Tai – istorinė publicistika, turinti detektyvinių elementų. Žiūrovas pasąmoningai įtraukiamas į Vladimiro Iljičiaus Lenino vizito Lietuvoje pėdsakų paieškas, skatinamas sekti kievieną ekrane pasirodantį dokumentą, dėlioti faktus, „tikrinti“ įvykių logiškumą.

Prie šių R. Šilinio režisūros ypatybių galima būtų priskirti ir ezopinę kalbą. Nepaisant griežtos politinės cenzūros sąlygų, kuomet menas buvo ideologizuotas, o nacionalinei jo formai buvo privalu turėti socialistinių idėjų užpildą, galima pastebėti režisierių laviruojant. Informacija žiūrovui pateikiama metaforomis, per ironijos prizmę ar per filmo herojų pasisakymus. Pavyzdžiui, juosta „Post scriptum senam filmui“ (1980). Tai – senos, režisieriaus – operatoriaus V. Starošo kurtos juostos ištraukos, papildytos naujais, po dvidešimties metų nufilmuotais kadrais. Filme užfiksuoti herojai kritiškai žvelgia į savo jaunystės pasirinkimą (baigus mokyklą eiti dirbti į kolūkį), išsako atsargios kritikos: viename epizode, po žurnalisto klausimo, kodėl iširo abiturientų kolūkio brigada, pasigirsta vienos iš herojų atsakymas, jog jie tebuvo „karjeros laiptelis kolūkio pirmininko gyvenime“ arba kito pašnekovo teiginys, jog „jaunimas turi savų interesų ir panašių brigadų organizavimas gali sugriauti jiems gyvenimus“.

Didesnė dalis režisieriaus filmų trumpametražiai (iki 4 dalių, t. y., iki 40 min.). Pilno metro filmai – septyni („Sala“, „Nojaus arka“, „Slenkstis“, „Randas“, „Palikimas 12-ajam anūkui“, „Post scriptum senam filmui“, „Savojo aš beieškant“).[6],[7]


Metai Pavadinimas Kūrybinė grupė
2006 Lietuva Antrajame pasauliniame kare. Kino dokumentai. Rež. R. Šilinis, Op. R. Kuprys
2004 Iš lito istorijos: Monetos Rež. R. Šilinis, Op. V. Radzevičius
2003 Lietuvos Respublikos premjerai Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. R. Baranauskas
2002 Iš lito istorijos: Banknotai Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. V. Radzevičius
2001 Litas. Lietuva. Lithuania Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. V. Radzevičius
2000 Liudas Dambrauskas Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. V. Radzevičius
1999 …ašaros ir maldos Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Pročkys
1999 Nusišypsok mums, Viešpatie Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Pročkys
1998 Antroji Pasaulio lietuvių dainų šventė arba Žemėj Lietuvos Rež. R. Šilinis, Op. A. Pročkys, A. Kaušinis, R. Kuprys
1998 Gelbėjo kitus, žuvo patys Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Pročkys, A. Kaušinis
1998 Dešimtmečių kelias Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Pročkys
1998 Lietuvos Respublikos prezidentai II: 1993–1998 m. Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. R. Kuprys, A. Pročkys
1997 Lietuvos Respublikos prezidentai I: 1919–1940 m. Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. R. Kuprys, A. Pročkys
1997 Sveiki sulaukę… Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. V. Radzevičius
1992 Penktas Dievo įsakymas (IV). Rytoj – laisvė Scen. aut. ir rež. R. Šilinis, Op. A. Pročkys, A. Kaušinis
1992 Penktas Dievo įsakymas (III). Byla 002 Scen. aut. ir rež. R. Šilinis, Op. A. Pročkys, A. Kaušinis
1992 Penktas Dievo įsakymas (II). Medininkai Scen. aut. ir rež. R. Šilinis, Op. A. Pročkys, A. Kaušinis
1992 Penktas Dievo įsakymas (I). Sušaudytas himnas Scen. aut. ir rež. R. Šilinis, Op. A. Pročkys, A. Kaušinis
1990 Sala Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. V. Radzevičius
1989 Credo Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Mikutėnas
1989 Jonas Basanavičius Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Slavinskas
1988 Nojaus arka Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Mikutėnas
1987 Be rūpesčio arba Sine Cura Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Mikutėnas
1987 Prieš 100 metų Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Mikutėnas
1987 Staiga… Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. Z. Pomecka
1986 Mikroschemų montažas Rež. R. Šilinis, Op. E. Macius
1985–1986 Nuo Bacho iki Ofenbacho Rež. R. Šilinis, Op. E. Macius
1985 Slenkstis Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Buklys
1985 Randas Rež. R. Šilinis, Op. A. Buklys
1984 Po katastrofos Rež. R. Sipavičius, Scen. aut. R. Šilinis
1984 Ir vėl drauge Rež. R. Šilinis, Scen. aut. F. Kauzonas, R. Šilinis, Op. A. Buklys
1984 Buvome greta Rež. R. Šilinis, Scen. aut. F. Kauzonas, R. Šilinis, Op. A. Buklys
1983 Dvylika valandų vilties Rež. R. Šilinis, Scen. aut. R. Šilinis, L. Maciulevičius, Op. Z. Putilovas
1983 Amžių prisilietimas arba Dailės paminklai Scen. aut. S. Pinkus, R. Šilinis, Rež. R. Šilinis, Op. A. Mikutėnas
1982 Rečitatyvai Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Buklys
1982 Gyvas Lietuvos vanduo Rež. R. Šilinis Scen. aut. R. Petrauskas, Op. A. Buklys
1981 Palikimas 12-ajam anūkui Rež. R. Šilinis, Scen. aut. R. Šilinis, V. Vaicekauskas, Op. A. Blyža
1981 Paveikslas Rež. R. Šilinis, A. Šiuša, Scen. aut. I. Kostkevičiūtė, Op. A. Blyža
1980 Žalgiris – 80 Rež. ir scen. aut. R. Šilinis ir V. Starošas
1980 O Sporte! Tu -taika Rež. A. Ozerovas, N. Troškinas, Op. R. Šilinis
1980 Post scriptum senam filmui Rež. R. Šilinis, V. Starošas, Op. V. Starošas
1979 Katastrofa Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, V. Starošas, Op. E. Macius, V. Starošas
1979 Filme – Juozas Baltušis Rež. R. Šilinis, Scen. aut. R. Baltušytė, Op. K. Matuzevičius
1978 Architektūros paminklai Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. K. Matuzevičius
1977 Noktiurnas išmetimo vamzdžiui Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Jančoras, K. Matuzevičius
1977 Savojo aš beieškant Rež. R. Šilinis, Scen. aut. R. Šilinis, V. Vaicekauskas, Op. A. Jančoras
1977 Istorijos paminklai Rež. R. Šilinis, Scen. aut. Birutė Šilinienė, Op. K. Matuzevičius
1975 Tvirtumo dėmenys Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, V. Starošas, Op. V. Starošas
1975 Ar nuneši mane jauną?.. Rež. R. Šilinis, Scen. aut. V. Vaicekauskas, R. Šilinis, Op. K. Matuzevičius
1975 Skridimas naktin Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, V. Starošas, Op. V. Starošas
1974 Džambo, Tanzanija Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, V. Starošas, Op. V. Starošas
1973 Maratonas balne Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, V. Starošas, Op. A. Jančoras, V. Starošas
1973 Rūkstančio kalno lobis Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, V. Starošas, Op. H. Mikalauskas
1972 Rūpestis Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Blyža
1972 Pasirašau – arkitektas. Rež. R. Šilinis, Scen. aut. Z. Žemaitytė, Op. A. Blyža
1971 Ar dar gyvas baublys? Rež. R. Šilinis, Scen. aut. R. Šilinis, J. Abaronas, Op. J. Abaronas
1971 Kur karalienės auksas? Rež. ir scen. aut. V. Starošas, R. Šilinis, Op. J. Abaronas
1971 Ne vienai dienai Scen. aut. ir rež. R. Šilinis, Op. A. Blyža
1970 Vincas Mykolaitis-Putinas Rež. R. Šilinis, Scen. aut. I. Kostkevičiūtė, Op. J. Abaronas
1969 Iš senųjų laikų Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. E. Macius
1969 Du kėliniai Rež. V. Starošas, Scen. aut. R. Šilinis, V. Starošas,

G. Skvarnavičius, Op. A. Blyža, A. Janauskas, J. Sesickas

1968 Vienos dienos beieškant Rež. R. Šilinis, Scen. aut. V. Bikuličius, R. Šilinis, Op. J. Abaronas
1968 Petras Cvirka Scen. aut. R. Šilinis, Rež. R. Verba, Op. V. Kostiugovas
1967 Šauksmas Rež. V. Imbrasas, R. Šilinis, Scen. aut. V. Imbrasas, R. Šilinis, Op A. Varanka
1967 Starte – Spartakiada Rež. ir scen. aut. R. Šilinis
1966 Trys taktai Rež. A. Grikevičius, Scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Baronas
1966 Praeitis ir Mes Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Blyža
1966 Beldžiasi 66-ieji Rež. ir scen. aut. R. Šilinis, Op. A. Blyža
1965–1967 Tarybų Lietuva Red. R. Šilinis
  • Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius (2007 m.)
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (2004 m.)
  • Italijos Tarptautinio olimpinio komiteto sidabro medalis Cortina d’Ampecco (f. "Kur karalienės auksas?")
  • Budapešto ir Odesos festivalių aukso medaliai (f. "Kur karalienės auksas?")
  • Alma Ata festivalio Didysis Prizas (f. "Randas")
  1. TAPINAS, Laimonas. Lietuvos kinematografininkai. Vilnius, 1986, p. 103;
  2. PAUKŠTYTĖ, Rasa. Įvertinkite litais gyvo Maironio kadrus. Kinas, 1999, Nr. 3, p. 10;
  3. MALCIENĖ, Marijana. Lietuvos kino istorijos apybraiža. Vilnius, 1974;
  4. PAUKŠTYTĖ, Rasa. Įvertinkite litais gyvo Maironio kadrus. Kinas, 1999, Nr. 3, p. 10;
  5. PAUKŠTYTĖ, Rasa. Įvertinkite litais gyvo Maironio kadrus. Kinas, 1999, Nr. 3, p. 10;
  6. MALCIENĖ, Marijana. Lietuvos kino istorijos apybraiža. Vilnius, 1974
  7. MACAITIS, Saulius (sud.). Ekrane ir už ekrano. Vilnius, 1993