Pusantrokas
| Pusantrokas | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
 1652 m. pusantrokas nukaldintas Vilniaus monetų kalykloje | ||||||
| Naudojo: | Abiejų Tautų Respublika | |||||
| Metalas: | sidabras (0,72-0,31 g) | |||||
| Kalykla: | Bydgoščiaus, Rygos, Krokuvos, Vilniaus pinigų kalyklos | |||||
Pusantrokas, kitaip poltorakas (lenk. Półtorak), kitaip – Abiejų Tautų Respublikos sidabrinė 1,5 grašio moneta.
Sukurta remiantis vokiškos monetos vok. Drejpölker pavyzdžiu. Kaldinta Bydgoščiaus, Krokuvos, Vilniaus ir Rygos monetų kalyklose. 1654-1666 m. kaldinti karūniniai pusantrokai, 1650, 1652 ir 1753-1756 m. - lietuviškieji pusantrokai.
Pusantrokus ėmė kaldinti todėl, kad buvo masiškai kaldinami trečiokai ir reikėjo monetos, lygios pusei trečioko.
Pusantroko svoris pradžioje buvo 1,54 g (su 0,72 g sidabro), paskui sumažintas iki 1,08 g (su 0,31 g sidabro).
Pusantroko averso apačioje buvo skaičius 3 rodęs nominalą, lygų 3 pusgrašiams, kurie tuo metu nebebuvo kaldinami. Reverse buvo skaičius 24 rodęs, kad taleris lygus 24 grašiams.
Vokietijoje pusantrokus vadino brumeriais (vok. Brummer, pagal Bydgoščiaus vokišką pavadinimą vok. Bromberg).[1] XVII-XVIII a. pusantrokai buvo dažniausia moneta Ukrainoje, kur juos vadino čekais (ukr. чехи). Pusantrokas buvo lygus 1 rusiškai kapeikai.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
