Pusantrokas

1621 – 1660

Naudojo:

Metalas:

sidabras (0,72-0,31 g)

Kalykla:

Bydgoščiaus, Rygos, Krokuvos, Vilniaus pinigų kalyklos

Pusantrokas, kitaip poltorakas (lenk. Półtorak), kitaip – Abiejų Tautų Respublikos sidabrinė 1,5 grašio moneta.

Sukurta remiantis vokiškos monetos vok. Drejpölker pavyzdžiu. Kaldinta Bydgoščiaus, Krokuvos, Vilniaus ir Rygos monetų kalyklose. 1654-1666 m. kaldinti karūniniai pusantrokai, 1650, 1652 ir 1753-1756 m. - lietuviškieji pusantrokai.

Pusantrokus ėmė kaldinti todėl, kad buvo masiškai kaldinami trečiokai ir reikėjo monetos, lygios pusei trečioko.

Pusantroko svoris pradžioje buvo 1,54 g (su 0,72 g sidabro), paskui sumažintas iki 1,08 g (su 0,31 g sidabro).
Pusantroko averso apačioje buvo skaičius 3 rodęs nominalą, lygų 3 pusgrašiams, kurie tuo metu nebebuvo kaldinami. Reverse buvo skaičius 24 rodęs, kad taleris lygus 24 grašiams.

Vokietijoje pusantrokus vadino brumeriais (vok. Brummer, pagal Bydgoščiaus vokišką pavadinimą vok. Bromberg).^[1] XVII-XVIII a. pusantrokai buvo dažniausia moneta Ukrainoje, kur juos vadino čekais (ukr. чехи). Pusantrokas buvo lygus 1 rusiškai kapeikai.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Бруммер

Полторак

ž • a • r Lietuvos pinigų istorija

Denaras (1/18)	Pusdenaris (1/2) (1492–1526) · Denaras (1) (1492–1653) · Dvidenaris (2) (1565–1621) · Šilingas (6) (1579–1795, Borotinka: 1659–1668)

Grašis (1)	Pusgrašis (1/2) (1492–1526) · Grašis (1) (1535–1795) · Pusantrokas (1,5) (1621–1660) · Antrokas (2) · Trečiokas (3) (1545–1795) · Ketvirtokas (4) (1565–1568) · Šeštokas (6) (1545–1764) · Ortas (18) (1609–1756) · Sidabrinis zlotas (30) (1496-1795, Timfas: 1663–1666) · Aštuntokas (60) (1753–1795)

Nefiksuoto kurso	Pustaleris (1/2 talerio) (1567–1794) · Taleris (1545–1795) · Augustdoras (5 taleriai) (1753–1756) · Auksinas (1547–1795) · Stanislasdoras (3 auksiniai zlotai) (1794) · Portugalas (10 auksinių zlotų) (1562–1698)

Po decimalizacijos	Auksinas (1919–1922, Skatikas: 1/100) · Litas (1922–1940, Centas: 1/100) · Rublis (1940-1991, Kapeika: 1/100) · Bendrieji talonai (1991–1993) · Litas (1993-2014, Centas: 1/100) · Euras (nuo 2015, Centas: 1/100)

ž • a • r Lenkijos pinigų istorija

Denaras (1/18)	pusdenaris (1/2) (X a.-1526) · denaras (1) (X a.-1653) · tridenaris (3) (1492-1632) · šilingas (6) (1579-1795, borotinka: 1659–1668)

Grašis (1)	kvartnikas (1/2) (XIII a. – 1403) · pusgrašis (1/2) (1398-1526) · grašis (1) (1367-1795) · pusantrokas (1,5) (1621-1660) · antrokas (2) · trečiokas (3) (1528-1795) · ketvirtokas (4) (1565-1568) · šeštokas (6) (1528-1764) · ortas (18) (1609-1756) · sidabrinis zlotas (30) (1496-1795, timfas: 1663-1666) · aštuntokas (60) (1753–1795)

Nefiksuoto kurso	pustaleris (1/2 talerio) (1567-1794) · taleris (1526-1795) · augustdoras (5 taleriai) (1753-1756) · zlotas (dukatas) (1528-1795) · stanislasdoras (3 auksiniai zlotai) (1794) · portugalas (10 auksinių zlotų) (1562-1698)

Po 1795 m.	Varšuvos karalystės zlotas (1807-1815, grašis: 1/30) · Krokuvos zlotas (1835-1846, grašis: 1/30) · Lenkijos zlotas (nuo 1924, grašis: 1/100)

Pusantrokas

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naršymo meniu

Paieška