Sukurta remiantis vokiškos monetos vok.Drejpölker pavyzdžiu. Kaldinta Bydgoščiaus, Krokuvos, Vilniaus ir Rygos monetų kalyklose. 1654-1666 m. kaldinti karūniniai pusantrokai, 1650, 1652 ir 1753-1756 m. - lietuviškieji pusantrokai.
Pusantrokus ėmė kaldinti todėl, kad buvo masiškai kaldinami trečiokai ir reikėjo monetos, lygios pusei trečioko.
Pusantroko svoris pradžioje buvo 1,54 g (su 0,72 g sidabro), paskui sumažintas iki 1,08 g (su 0,31 g sidabro).
Pusantroko averso apačioje buvo skaičius 3 rodęs nominalą, lygų 3 pusgrašiams, kurie tuo metu nebebuvo kaldinami. Reverse buvo skaičius 24 rodęs, kad taleris lygus 24 grašiams.
Vokietijoje pusantrokus vadino brumeriais (vok.Brummer, pagal Bydgoščiaus vokišką pavadinimą vok.Bromberg).[1] XVII-XVIII a. pusantrokai buvo dažniausia moneta Ukrainoje, kur juos vadino čekais (ukr.чехи). Pusantrokas buvo lygus 1 rusiškai kapeikai.
