Tarybų Sąjungos rublis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Tarybų Sąjungos rublis
[[Sovznakas, Užkaukazės rublis, Tolimųjų Rytų rublis|]] 1923 – 1991 [[Armėnijos dramas, Azerbaidžano manatas, Baltarusijos rublis, Gruzijos kuponas, Kazachstano tengė, Somas, Latvijos rublis, Bendrieji talonai, Moldavijos kuponas, Rusijos rublis, Tadžikijos rublis, Turkmėnijos manatas, Ukrainos karbovanecas, Sum-kuponas, Estijos krona|]]
Rouble-1961-Paper-1-Obverse.jpg

1961 m. 1 rublio banknotas
Naudojo: Tarybų Sąjunga TSRS
ISO 4217: SUR (810)
Smulkesnis vnt.: kapeika
Nominalai: Banknotai: 1, 3, 5, 10, 25, 50, 100, 200, 500, 1000.   
Monetos: 1, 2, 3, 5, 10, 15, 20, 50 kapeikų
1, 5, 10 rublių
Spausdino: Goznak

Tarybų Sąjungos rublis – buvusi TSRS valiuta, naudota nuo 1923 m. iki 1991 m. gruodžio 26 d., o po šios datos, kai kurių žlugusios Tarybų Sąjungos valstybių valiuta. Iki 1947 m. buvo naudojamas kartu su červoncais.

Didžiosios dalies tarybinių banknotų dizainą kūrė rusų graveris ir dailininkas Ivanas Dubasovas.

Nuo 1923 m. lapkričio iki 1924 m. vasario, TSRS, visi popieriniai piniginiai ženklai vadinosi „Valstybiniai Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos piniginiai ženklai“. 1924–1991 m. banknotų nominalas iki 10 rublių (vieno červonco) vadinosi „TSRS valstybinio iždo bilietas“, nuo 10 rublių – „TSRS valstybinio banko bilietas“. Nuo 1991 m. visų nominalų banknotai buvo vadinami „TSRS valstybinio banko bilietais“.

Po 1961 m. sausio 1 d. pinigų reformos, tarybinis rublis formaliai buvo lygus 0,987412 g aukso. TSRS auksą buvo galima įsigyti juvelyrinių dirbinių pavidalu, kurių 1985 m. buvo įsigyta už 2,926 mlrd. rublių.[1] Taip pat buvo gaminamos auksinės proginės monetos. TSRS valstybinis bankas nustatinėjo oficialų rublio kursą atsižvelgiant į kitas valiutas. Todėl 1991 m. gruodžio 25 d. 1 JAV doleris buvo prilyginmas 0,5571 rublio, 1 svaras sterlingų – 1,0389 rublio.[2]

Po TSRS žlugimo, 19921995 m., tarybiniai rubliai po truputį buvo išimami iš apyvartos. Paskutinė valstybė, atsisakiusi Tarybų Sąjungos rublio, buvo Tadžikija (1995 m. gegužės 10 d.). Lietuva iš tarybinio rublio zonos pasitraukė 1991 m. rugpjūčio 5 d., įvedus talonus, kurie buvo keičiami kursu 1:1.

Rublio perkamoji galia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

TSRS dauguma tiesioginių atsiskaitymų vyko grynaisiais pinigais, todėl apyvartoje turėjo būti didelis kiekis banknotų. Pinigai buvo spausdinami „Goznak“ (rus. Гознак) spaustuvėse Maskvoje ir Leningrade. Rublio perkamoji galia buvo diferencijuojama valstybės, priklausomai nuo rinkų tipo ir kainų; ypatingai pagal klimatines zonas: I, II, III, IV.

Rublių pervežimas per valstybės sieną, sumai viršijus 30 rublių (banknotais po 10 rublių), buvo draudžiamas. Užsienyje rublis buvo nenaudojamas. Pervedamasis rublis buvo savarankiška mokėjimo priemonė, tokia kaip ir Vnešekonombanko čekiai.

1950 m., daugiausia užsienio atsiskaitymams, rublis buvo prilygintas 0,222168 g aukso, nors valstybės viduje jo perkamoji galia tuo metu buvo mažesnė negu prieš karą. 1960 m. lapkričio 15 d. rublio prilyginimas auksui pakilo iki 0,987412 g ir tuo pačiu 10 senų rublių pakeista vienu nauju. Rublis nuvertėjo iki 55,5 %, tačiau jo vertė ir toliau išliko pervertinta.

Ikireforminis rublis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmaisiais TSRS piniginiais ženklais tapo 10, 15 ir 25 tūkst. nominalo rublių banknotai, išleisti pagal TSRS CVK ir LKT dekretą atitinkamai nuo 1923 m. lapkričio 23 d.[3] ir gruodžio 18 d.[4] ir nuo 1924 m. vasario 7 d.[5] Pirmuoju dekretu taip pat buvo siūloma išleisti piniginius ženklus, kurių nominalas – 100, 250, 500, 1000 ir 5000 rublių, tačiau jis nebuvo įgyvendintas.

Ant banknotų buvo užrašai rusų, baltarusių, ukrainiečių, gruzinų, armėnų ir tiurkų-totorių (azerbaidžaniečių) kalbomis, kurie buvo parašyti TSRS konstitucijos 34 straipsnyje ir ant 1923 m. laidos TSRS herbo su 6 juostomis, ant kurių tomis pačiomis kalbomis buvo parašytas šūkis „Visų šalių proletarai, vienykitės!“. Ant kiekvieno banknoto buvo TSRS Liaudies finansų komisaro Grigorijaus Sokolnikovo (1923–1926) ir vieno iš kasininkų parašai. Serijos numerio pavyzdys: AB-12345 (rus. АБ-12345).

Šie banknotai kursavo lygiagrečiai su anksčiau išleistais, 1923 m. laidos Rusijos TFSR piniginiais ženklais.

1923 m. serija
Banknoto vaizdas Nominalas
(rublis)
Matmenys
(mm)
Dominuojanti spalva Kas pavaizduota Datos
Aversas Reversas Aversas Reversas Vandens ženklas Įvedimas Išleidimas Išėmimas iš apyvartos
10 000 рублей СССР 1923 года. Аверс.jpg 10 000 рублей СССР 1923 года. Реверс.jpg 10 000 155×79 žalia TSRS herbas, nominalas žodžiais ir skaičiais, aiškinamieji užrašai, Maskvos kremlius nominalas žodžiais ir skaičiais tarybinių respublikų kalbomis langeliai
Водяний знак 1923.jpg
1923 m. lapkričio 23 d. 1923 m. 1924 m. gegužės 31 d.
15000 рублей (аверс).jpg 15000 рублей (реверс).jpg 15 000 ruda TSRS herbas, nominalas žodžiais ir skaičiais, aiškinamieji užrašai, valstiečio profilis 1923 m. gruodžio 18 d.
25 000 рублей СССР 1923 года. Аверс.png 25 000 рублей СССР 1923 года. Реверс.png 25 000 alyvinė TSRS herbas, nominalas žodžiais ir skaičiais, aiškinamieji užrašai, raudonarmiečio profilis 1924 m. vasario 7 d.

1924 m. pinigų reformos metu buvo įvesta tvirta valiuta, besiremianti auksu, o 1923 m. laidos rublių leidyba buvo nutraukta 1924 m. vasario 15 d.[6] Piniginių ženklų keitimas į naujus vyko iki 1924 m. gegužės 31 d. (Jakutijos ASSR teritorijoje iki 1924 m. birželio 30 d.),[7] kursu 50 000:1.[8]

Rublis po 1922–1924 m. pinigų reformos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1924–1925 m. pavyzdžio monetos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmosios 1, 2, 3, 5, 10, 15, 20 kapeikų, 1 pusrublio ir 1 rublio nominalo TSRS monetos buvo išleistos 1924 m. vasario 22 d., pagal TSRS CVK ir LKT dekretą.[9] Vėliau monetų rinkinį papildė puskapeikė.[10]

1924 m. į apyvartą taip pat buvo išleistos 1921–1923 m. nukaldintos sidabrinės (50 kabeikų ir 1 rublio) ir biloninės (10, 15 ir 20 kapeikų) monetos su Rusijos TFSR simboliais.[11]

1924-1925 m. pavyzdžio monetos
Monetos vaizdas Nominalas Skersmuo
(mm)
Masė
(g)
Medžiaga Kas pavaizduota Datos
Gurtas Reversas Aversas Įvedimas Išleidimas Išėmimas iš apyvartos
Полкопейки 1925, красная медь.jpg puskapeikė 16 1,64 varis dantytas nominalas, išleidimo metai užrašai rusų kalba „TSRS“ ir šūkis „VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!•“ 1925 m. gegužės 20 d. 1925, 1927, 1928 m. patikslinti
1Kopek1924.PNG 1 kapeika 21,3 3,27 nominalas, išleidimo metai, augalinis ornamentas TSRS herbas ir šūkis rusų kalba „VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!“ 1924 m. vasario 22 d. 1924, 1925 m.
2Kopek1924.PNG 2 kapeikos 24 6,55 1924, 1925 m.
3Kopek1924.PNG 3 kapeikos 27,7 9,80 1924 m.
5Kopek1924.PNG 5 kapeikos 32 16,38 1924 m.
10Kopek1925.PNG 10 kapeikų 17,27 1,8 sidabras-500 dantytas nominalas, išleidimo metai, augalinis ornamentas TSRS herbas ir šūkis rusų kalba „VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!“ 1924–1925 m., 1927–1931 m.
15 копеек СССР 1928 г.jpg 15 kapeikų 19,56 2,7 1924–1925 m. 1927–1931 m.
20Kopek1924.PNG 20 kapeikų 21,84 3,6 1924–1925 m., 1927–1931 m.
50 копеек СССР 1924 г.jpg 1 pusrublis 26,67 10 sidabras-900 lygus su užrašu kalvis, remontuojamas plūgas TSRS herbas, nominalas ir šūkis rusų kalba „VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!“ 1924–1927 m.
Рубль 1924, серебро 900-й.jpg 1 rublis 33,5 20 darbininkas, valstiečiui rodantis į virš gamyklos kylančią saulę 1924 m.
1921 m. pavyzdžio monetos
10 копеек СССР 1923 г.jpg 10 kapeikų 17,27 1,8 sidabras-500 dantytas nominalas, išleidimo metai, žvaigždė, augalinis ornamentas Rusijos TFSR herbas ir šūkis rusų kalba „VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!“ 1924 m. 1921–1923 m. patikslinti
15 копеек СССР 1923 г.jpg 15 kapeikų 19,56 2,7 1921–1923 m.
20 копеек СССР 1923 г.jpg 20 kapeikų 21,8 3,6 1921–1923 m.
50 копеек СССР 1922 г.jpg 50 kapeikų 26,67 10 sidabras-900 lygus su užrašu 1921–1922 m.
1Rub1921.PNG 1 rublis 33,5 20 1921–1922 m.

1926–1931 m. pavyzdžio monetos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1926 m. sausio 6 d. TSRS CVK ir LKT priėmė nutarimą[12] dėl naujo pavyzdžio 1, 2, 3 ir 5 kapeikų kaldinimo pakeičiant jomis senąsias. Toks nutarimas priimtas dėl pirmųjų tarybinių monetų didelio svorio ir matmenų.

Vėliau, 1932 m.[13] buvo įvestos naujo pavyzdžio 10, 15 ir 20 kapeikų monetos, nukaldintos iš nikelio. Nei pagal masę, nei pagal matmenis naujos nikelio monetos nesiskyrė nuo esamų sidabrinių, tačiau didelis nikelio tvirtumas ir atsparumas dėvėjimuisi darė monetas ilgaamžes, o jo lydymosi temperatūra, (tlyd. = 1453 °С) palyginus su sidabro (tlyd. = 962 °С), darė jas sunkiau padirbamas.

Naujo pavyzdžio monetų kaldinimas leido surinkti daugiau grynų metalų – vario ir sidabro, iš kurių buvo kaldinamos pirmosios monetos. Surinktas metalas buvo naudojamas pramonėje ir kitose srityse.

1926–1931 m. pavyzdžio monetos
Monetos vaizdas Nominalas (kapeika) Skersmuo
(mm)
Masė
(g)
Medžiaga Kas pavaizduota Datos
Gurtas Reversas Aversas Įvedimas Išleidimas Išėmimas iš apyvartos
1 коп. СССР 1931 г.jpg 1 15 1 bronza
(Cu+Al 95:5)
dantytas nominalas, išleidimo metai, augalinis ornamentas TSRS herbas, šūkis rusų kalba „VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!, užrašas rusų kalba „T.S.R.S.“ 1926 m. sausio 6 d. 1926–1935 m. 1960 m. gruodžio 31 d.
2 коп. СССР 1931 г.jpg 2 18 2 1926–1935 m.
3 коп. СССР 1931 г.jpg 3 22 3 1926–1935 m.
5 коп. СССР 1931 г.jpg 5 25 5 1926–1935 m.
10 копеек СССР 1931 г.jpg 10 17,27 1,8 nikelis dantytas darbininkas, laikantis skydą, kuriame pavaizduotas nominalas, išleidimo metai, valstybės pavadinimas TSRS herbas, šūkis rusų kalba „VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!“ 1932 m. vasario 27 d. 1931–1934 m.
15 копеек СССР 1931 г.jpg 15 19,56 2,7 1931–1934 m.
20 копеек СССР 1931 г.jpg 20 21,84 3,6 1931–1934 m.

Šio leidimo bronzinės monetos be pakeitimų buvo kaldinamos iki 1935 m., kai buvo pakeistas averso atvaizdas. Reversas be pakeitimų išliko iki 1961 m. pinigų reformos.

1935 m. pavyzdžio monetos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1935 m. buvo išleistos naujo pavyzdžio monetos. Monetų charakteristikos išliko nepakitusios, tačiau monetų averse buvo supaprastintas atvaizdas, o nikelio monetose supaprastintas ir reverse. Monetų pakraštyje panaikintas šūkis „Visų šalių proletarai, vienykitės!“, o vietoje jo atsirado valstybės pavadinimas; priešingoje 10, 15 ir 20 kapeikų pusėje liko tik nominalas ir išleidimo metai, įrėminti augaliniame ornamente. Šie išvaizdos pakeitimai buvo atlikti dėl per didelio monetos ploto apkrovimo atvaizdo elementais, kurie apsunkino monetų gamybą.[14]

Šio pavyzdžio monetos buvo leidžiamos nuo 1935 iki 1957 m. Per šį laikotarpį, TSRS herbe, pavaizduotame monetos averse, kelis kartus keitėsi juostelių kiekis, sutampantis su respublikų, patenkančių į TSRS sudėtį, skaičiumi. 1935–1936 m. buvo 6 juostelės, 19371946 m. – 11, 19481956 m. – 16, o 1957 – 15 juostelių.

1947 m. pinigų reforma nepalietė monetų, todėl po reformos jos buvo kaldinamos nepakitusio vaizdo.

1935 m. pavyzdžio monetos
Monetos vaizdas Nominalas (kapeika) Skersmuo
(mm)
Masė
(g)
Medžiaga Kas pavaizduota Datos
Gurtas Reversas Aversas Įvedimas Išleidimas Išėmimas iš apyvartos
1 коп. СССР 1938 г.jpg 1 15 1 bronza dantytas nominalas, išleidimo metai, augalinis ornamentas užrašas rusų kalba „TSRS“, TSRS herbas patikslinti 1935–1941 m., 1945–1946 m., 1948–1957 m. 1999 m sausio 1 d.
2 коп. СССР 1938 г.jpg 2 18 2 1935–1941 m., 1945–1946 m., 1948–1957 m.
3 коп. СССР 1938 г.jpg 3 22 3 1935–1941 m., 1943 m., 1945–1946 m., 1948–1957 m.
5 коп. СССР 1938 г.jpg 5 25 5 1935–1941 m., 1943 m., 1945–1946 m., 1948–1957 m. 1960 m. gruodžio 31 d.
10 коп. СССР 1938 г.jpg 10 17,27 1,8 nikelis dantytas nominalas, išleidimo metai, augalinis ornamentas užrašas rusų kalba „TSRS“, TSRS herbas 1935–1946 m., 1948–1957 m.
15 коп. СССР 1938 г.jpg 15 19,56 2,5 1935–1946 m., 1948–1957 m.
20 коп. СССР 1938 г.jpg 20 21,84 3,6 1935–1946 m., 1948–1957 m.

1924 m. pavyzdžio banknotai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Neišleistos 1924 m. 20 kapeikų

Pagal TSRS CVK ir LKT dekretą, nuo 1924 m. vasario 22 d.,[9] siekiant užpildyti cirkuliuojančių pinigų poreikį dėl apyvartoje esančių monetų trūkumo, buvo išleisti laikini 1, 2, 3, 5, ir 50 kapeikų nominalo iždo bonai. Taip pat buvo ruošiamasi išleisti 20 kapeikų popierinį banknotą, bet tai neįvyko, o šio nominalo banknotas žinomas tik kaip pavyzdys.

Ant visų pakaitinių bonų buvo pavaizduotas 1923 m. TSRS herbas su 6 juostomis ir užrašais šešiomis TSRS respublikų kalbomis, nebuvo serijos numerio, o TSRS Liaudies finansų komisaro G. Sokolnikovo ir kasininko M. Kozlovo parašai buvo tik ant 50 kapeikų banknoto.

1, 3 ir 5 rublių auksu nominalo iždo bilietai buvo išleisti 1924 m. vasario 5 d.,[15] pagal TSRS CVK ir LKT dekretą. Kaip ir ant ankstesnio leidimo banknotų buvo TSRS Liaudies finansų komisaro G. Sokolnikovo ir vieno iš kasininkų parašas. Serijos numeris – septynženklis, pati serija 1-3-ženklė ant 1 rublio bilietų ir 1-2-ženklė ant 3 ir 5 rublių.

1928 m. buvo išleistas 1 rublio auksu bilietas, nuo 1924 m. rublio besiskiriantis vandens ženklu ir naujo TSRS Liaudies finansų komisaro N. Briuchanovo (1926–1930) parašu. Serija 1-3-ženklė arba 1-2 raidžių.

1924 m. rugpjūtį cirkuliuoti pradėjo 3 červoncų nominalo TSRS Valstybinio banko bilietai.[16] Vaizdas ant jų buvo tik vienoje banknoto pusėje, o serijos numerio pavyzdys: AB-12345 (rus. АБ-12345). Ant červoncų buvo Valstybinio banko vadovybės narių parašai.[17] Buvo ruošiami, bet taip ir neišleisti į apyvartą, 1924 m. pavyzdžio 1 ir 5 červoncų nominalo bilietai.[18]

1924 m. serija
Banknoto vaizdas Nominalas Matmenys
(mm)
Dominuojanti spalva Kas pavaizduota Datos
Aversas Reversas Aversas Reversas Vandens ženklas Įvedimas Išleidimas Išėmimas iš apyvartos
1kapeika 1924a.jpg 1 копейка СССР 1924 г. Реверс.PNG 1 kapeika 40×66 šviesiai ruda nominalas dideliu skaičiumi ir žodžiais, TSRS herbas, išleidimo metai skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, užrašas rusų kalba „T. S. R. S.“ šešėliniai kvadratai 1924 m. vasario 22 d. 1924 m. 1926 m. rugpjūčio 31 d.
2 копейки СССР 1924 г. Аверс.PNG 2 копейки СССР 1924 г. Реверс.PNG 2 kapeikos ruda
3 копейки СССР 1924 г. Аверс.PNG 3 копейки СССР 1924 г. Реверс.PNG 3 kapeikos žalia
5 копеек СССР 1924 г. Аверс.PNG 5 копеек СССР 1924 г. Реверс.PNG 5 kapeikos mėlyna
50 копеек СССР 1924 г. Аверс.PNG 50 копеек СССР 1924 г. Реверс.PNG 50 kapeikų 110×60 mėlyna, rusvai gelsva nominalas dideliu skaičiumi ir žodžiais, TSRS herbas, išleidimo metai, TSRS Liaudies finansų komisaro ir kasininko parašai langeliai
1 рубль СССР 1924 г. Аверс.PNG 1 рубль СССР 1924 г. Реверс.PNG 1 rublis auksu 80×155 oranžinė, mėlyna nominalas žodžiais, TSRS herbas, TSRS Liaudies finansų komisaro ir kasininko parašai, fone kviečių pėdas skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, aiškinamasis raštas, išleidimo metai „1 rublis“ (rus. 1 рубль), augalinis ornamentas 1924 m. vasario 5 d. 1924 m., 1928 m. 1947 m.
3 рубля СССР 1924 г. Аверс.PNG 3 рубля СССР 1924 г. Реверс.PNG 3 rubliai auksu 168×75 žalia nominalas žodžiais, TSRS herbas, TSRS Liaudies finansų komisaro ir kasininko parašai, besiilsintis darbininkas ir valstietis skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, aiškinamasis raštas „TSRS 3“ (rus. СССР 3), ornamentas, „TRYS RUBLIAI“ (rus. ТРИ РУБЛЯ) 1924 m.
5 рублей СССР 1924 г. Аверс.PNG 5 рублей СССР 1924 г. Реверс.PNG 5 rubliai auksu 181×86 alyvinė, mėlyna skaitinis ir žodinis nominalas, TSRS herbas, išleidimo metai, TSRS Liaudies finansų komisaro ir kasininko parašai, traktorius laukuose „TSRS 5“ (rus. СССР 5), ornamentas, „PENKIRUB.“ (rus. ПЯТЬРУБ.)
30rubley1924.jpg 3 červoncai 180×106 juoda sėjėjo atvaizdas, nominalas TSRS herbas, aiškinamasis raštas, Valstybinio banko valdybos antspaudas ir narių parašai nėra „G B“ (rus. Г Б), nominalas, išleidimo metai, ornamentas 1924 m. liepos 30 d.

TSRS CVK ir LKT nutarimu, nuo 1926 m. gegužės 21 d.,[19] buvo nustatytas terminas iki kada iš apyvartos turi būti išimti laikinieji iždo bonai, juos keičiant į 1-50 kapeikų nominalo monetas. Termino pabaiga 1926 m. rugpjūčio 31 d., o kai kuriose azijinės TSRS dalies vietovėse iki 1927 m. sausio 1 d.[20]

1, 3, 5 rublių auksu ir 3 červoncų nominalo banknotai iš apyvartos išimti 1947 m. pinigų reformos metu, nors iš tiesų dar anksčiau buvo pakeisti vėlesniojo leidimo bilietais.

1925 m. pavyzdžio banknotai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1925 m. kovo iki ketvirtojo dešimtmečio pradžios TSRS Valstybinis bankas išleido 1925 m. pavyzdžio, 3 ir 5 rublių nominalo, iždo bilietus. Ant banknotų buvo TSRS Liaudies finansų komisaro G. Sokolnikovo ir vieno iš kasininkų parašai. Serijos numeris – šešiaženklis, pati serija 1-2-ženklė.

1925 m. serija
Banknoto vaizdas Nominalas
(rubliai)
Matmenys
(mm)
Dominuojanti spalva Kas pavaizduota Datos
Aversas Reversas Aversas Reversas Vandens ženklas Įvedimas Išleidimas Išėmimas iš apyvartos
3 рубля СССР 1925 г. Аверс.jpg 3 рубля СССР 1925 г. Реверс.jpg 3 128×62 tamsiai žalia, mėlyna, rožinė skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, TSRS herbas, išleidimo metai, TSRS Liaudies finansų komisaro ir kasininko parašai, aiškinamieji užrašai skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis nėra 1925 m. kovas 1925 m. 1947 m.
5 рублей СССР 1925 г. Аверс.jpg 5 рублей СССР 1925 г. Реверс.jpg 5 165×70 juoda, mėlyna, rožinė skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, TSRS herbas, išleidimo metai, darbininko portretas, TSRS Liaudies finansų komisaro ir kasininko parašai skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, aiškinamieji užrašai „5“

Šie iždo bilietai iš apyvartos išimti 1947 m. pinigų reformos metu, nors iš tiesų dar anksčiau buvo išstumti vėlesniojo leidimo banknotais.

1926–1932 m. pavyzdžio banknotai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1926–1932 m. TSRS Valstybinis bankas į apyvartą išleido kelių nominalų červoncų banknotus. 1, 2 ir 3 červoncų nominalo banknotai buvo spausdinami ant balto popieriaus be vandens ženklų, o 5 červoncų nominalo su vandens ženklais, bet be reverso. Visų banknotų serijos numerio pavyzdys: AB 123456 (rus. АБ 123456). Ant červoncų buvo Valstybinio banko vadovybės narių parašai.

1926–1935 m. serija
Banknoto vaizdas Nominalas
(červoncai)
Matmenys
(mm)
Dominuojanti spalva Kas pavaizduota Datos
Aversas Reversas Aversas Reversas Vandens ženklas Įvedimas Išleidimas Išėmimas iš apyvartos
USSR-1ch-1926a.jpg USSR-1ch-1926b.jpg 1 155×84 tamsiai mėlyna skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba, valstybės herbas ir pavadinimas, išleidimo metai, Valstybinio banko vadovybės narių parašai, aiškinamieji užrašai skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba nėra 1926 m. spalis 1926 m. 1947 m.
2roubles1928b.jpg 2roubles1928a.jpg 2 158×88 žalia skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, TSRS herbas, Valstybinio banko vadovybės narių parašai, aiškinamieji užrašai skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, išleidimo metai 1928 m. liepa 1928 m.
3roubles1932b.jpg 3roubles1932a.jpg 3 skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, TSRS herbas, Valstybinio banko vadovybės narių parašai, išleidimo metai, aiškinamieji užrašai skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, valstybės pavadinimas 1932 m. rugsėjis 1932 m.
USSR-5ch-1928.jpg 5 180×105 tamsiai mėlyna skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, TSRS herbas, Valstybinio banko vadovybės narių parašai, išleidimo metai, aiškinamieji užrašai nėra „5 ČERVONCAI TSRS“ (rus. 5 ЧЕРВОНЦЕВ СССР), „GOSBANK 1928“ (rus. ГОСБАНК 1928), ornamentas 1928 m. liepa 1928 m.

Šio leidimo banknotai teisėtai apyvartoje cirkuliavo iki 1947 m. pinigų reformos, nors iš tiesų dar anksčiau buvo išstumti 1937 m. leidimo tų pačių nominalų banknotais.

1934 m. pavyzdžio banknotai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1934 m. birželio TSRS valstybinis bankas pradėjo leisti naujo pavyzdžio, 1, 3 ir 5 rublių nominalo, iždo bilietus. Nuo 1934 m. iki 1936 m. banknotai buvo leidžiami su TSRS Liaudies finansų komisaro Grigorijaus Grinko parašu. Po jo arešto, 1937 m., pinigų apyvarta su „liaudies priešo“ parašu politiniu požiūriu atrodė „neteisinga“. Dėl to buvo priimtas sprendimas išleisti to pačio nominalo, analogiškos išvaizdos, piniginius ženklus, tačiau be G. Grinko parašo. Siekiant išvengti tokios situacijos pasikartojimo, buvo numatyta ir toliau leisi popierinius pinigus be kieno nors parašų, pavyzdžiui G. Grinko įpėdinio, TSRS Liaudies finansų komisaro Vlaso Čiubario. Šis sprendimas pasirodė „toliaregiškas“, kadangi vėliau, naujasis vadovas taip pat buvo areštuotas ir sušaudytas. Abiejų leidimų banknotai buvo be vandens ženklų. Serijos numerio pavyzdys: A 123456 (tik pirmasis leidimas) arba AB 123456 (rus. АБ 123456) (abu leidimai).

1934 m. serija
Banknoto vaizdas Nominalas
(rubliai)
Matmenys
(mm)
Dominuojanti spalva Kas pavaizduota Datos
Aversas Reversas Aversas Reversas Vandens ženklas Įvedimas Išleidimas Išėmimas iš apyvartos
SUR 1 1934 F.jpg SUR 1 1934 b.jpg 1 118×60 juodai mėlyna, kreminė skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, TSRS herbas, išleidimo metai, aiškinamieji užrašai didelio šrifto skaitinis nominalas nėra 1934 m. birželis 1934 m.
1937 m.
1947 m
SUR 3 1934 f.jpg SUR 3 1934 b.jpg 3 136×68 tamsiai žalia, žalia
SUR 5 1934 f.jpg SUR 5 1934 b.jpg 5 136×70 tamsiai mėlyna, žydra

Šio leidimo banknotai buvo teisėta mokėjimo priemone iki 1947 m. reformos, nors iš tiesų dar anksčiau jie buvo išstumti 1938 m. leidimo banknotų.

1937–1938 m. pavyzdžio banknotai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1938 m. buvo išleisti nauji 1, 3 ir 5 rublių nominalo iždo bilietai. Banknotų spalvos tradicinės, skiriasi nuo ankstesnių tuo, kad nėra vandens ženklų. Daugiau privalumų turinčius piniginius ženklus, kurių nominalas nurodytas červoncais, leido TSRS valstybinis bankas.

Didžiojo Tėvynės Karo metu nacių okupacinė valdžia leido naudoti 1, 3 ir 5 rublių nominalo banknotus atsiskaitymams okupuotose teritorijose, o didesnio nominalo banknotai buvo prievarta keičiami į vietinius pinigus (okupacines reichsmarkes arba Ukainos Rechkomisariato karbovanecus) arba konfiskuojami pagal kvitus.

1, 3 ir 5 rublių banknotuose pavaizduotos figūros taip pat buvo atvaizduotos ant TSRS 6-tojo leidimo standartinių pašto ženklų, to pačio spalvinio dizaino, tačiau skirtingo nominalo.

1937–1938 m. serija
Banknoto vaizdas Nominalas Matmenys
(mm)
Dominuojanti spalva Kas pavaizduota Datos
Aversas Reversas Aversas Reversas Vandens ženklas Įvedimas Išleidimas Išėmimas iš apyvartos
1rouble1938b.jpg 1rouble1938a.jpg 1 rublis 125×60 ruda, oranžinė skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba, TSRS herbas, aiškinamieji užrašai, išleidimo metai, šachtininko portretas skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis nėra 1938 m. 1938 m. 1947 m.
3roubles1938b.jpg 3roubles1938a.jpg 3 rubliai 135×67 žalia skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba, TSRS herbas, aiškinamieji užrašai, išleidimo metai, kareiviai
5roubles1938b.jpg 5roubles1938a.jpg 5 rubliai 145×70 mėlyna skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba, TSRS herbas, aiškinamieji užrašai, išleidimo metai, lakūnas lėktuvo fone
1chervonetz1937a.jpg 1chervonetz1937b.jpg 1 červoncas 161×80 pilka skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba, TSRS herbas, aiškinamieji užrašai, Lenino portretas skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, išleidimo metai 1938 m. sausis 1937 m.
3chervontza1937a.jpg 3chervontza1937b.jpg 3 červoncai 171×88 raudona, ruda
5roubles1937b.JPG 5roubles1937a.jpg 5 červoncai 180×91 žalia
Десять червонцев.jpg 10roubles1937a.jpg 10 červoncai 192×100 juoda

Rublis po 1947 m. reformos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Фрагменты гербов СССР 1947, 1957.jpg

1947 m. įvyko eilinė pinigų reforma. Taikant tą pačią kainų skalę, seni pinigai buvo keičiami į naujus santykiu 10:1. Moneta apyvartoje liko pagal nominalą.

Po 1947 m. reformos buvo du banknotų leidimai, besiskiriantys TSRS herbe esančių vainiko juostelių skaičiumi: pirmame leidime jų buvo 16, antrame (1957 m.) – 15. Atitinkamai pasikeitė ir užrašų „vienas rublis“ skaičius skirtingomis Tarybų Sąjungos respublikų kalbomis. To priežastis buvo Karelijos-Suomijos TSR panaikinimas. Nepaisant apipavidalinamo pasikeitimo, data ant antrojo leidimo banknoto išliko ta pati – 1947 m.

1947 m. serija
Banknoto vaizdas Nominalas
(rubliai)
Matmenys
(mm)
Dominuojanti spalva Kas pavaizduota Datos
Aversas Reversas Aversas Reversas Vandens ženklas Įvedimas Išleidimas Išėmimas iš apyvartos
1rouble1947b.jpg 1rouble1947a.jpg 1 82×125 mėlyna, oranžinė skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, TSRS herbas, išleidimo metai skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba, aiškinamieji užrašai, pjautuvas ir kūjis kviečių puokštės fone penkiakampės žvaigždės 1947 m. gruodis 1947 m.
1957 m.
1961 m. balandžio 1 d.
3roubles1947b.jpg 3roubles1947a.jpg 3 86×135 žalia, rožinė skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba, aiškinamieji užrašai
5roubles1947b.jpg 5roubles1947a.jpg 5 88×145 žydra, oranžinė skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba, aiškinamieji užrašai, pjautuvas ir kūjis
10roubles1947b.jpg 10roubles1947a.jpg 10 161×92 rožinė, žydra skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba, pjautuvas ir kūjis, Lenino portretas skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, TSRS herbas, išleidimo metai, aiškinamieji užrašai
25roubles1947b.jpg 25roubles1947a.jpg 25 171×96 žydra, žalia skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba, valstybės pavadinimas, Lenino portretas, aiškinamieji užrašai
50 roubles à l'effigie de Lénine, 1947.jpg SUR 50 1947 B.jpg 50 218×103 žalia, rožinė skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba, Lenino portretas, TSRS herbas, aiškinamieji užrašai Lenino portretas
SUR 100 1947 F.jpg SUR 100 1947 B.jpg 100 228×115 kreminė, rožinė skaitinis ir žodinis nominalas TSRS respublikų kalbomis, Lenino portretas, TSRS herbas, išleidimo metai, aiškinamieji užrašai Maskvos kremliaus ir Sofijos krantinės panorama, skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba, valstybės pavadinimas, aiškinamieji užrašai

Rublis po 1961 m. reformos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1961 m. įvyko eilinė pinigų reforma. Kainų skalė nuo 1961 m. sausio 1 d. pasikeitė 10 kartų. 1, 2 ir 3 kapeikų nominalo monetos liko apyvartoje. 1961 m. pavyzdžio pinigai pasirodė esą ilgaamžiškiausi per visą TSRS istoriją: nepakitusios išvaizdos išliko iki pat 1991 m. sausio 23 d. pinigų reformos.

1961 m. pavyzdžio monetos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šio pavyzdžio monetos apyvartoje buvo ilgiausiai. Formaliai šios monetos buvo teisėta mokėjimo priemone iki 1998 m. pabaigos, o iki 2002 m. gruodžio 31 d. jas buvo galima išsikeisti Rusijos banko padaliniuose (1 naujo pavyzdžio kapeika buvo keičiama į 10 seno pavyzdžio rublių).

Su 1961 m. pavyzdžio monetomis kartu cirkuliavo ir 1926–1957 m. pavyzdžio, identiško dydžio, 1, 2 ir 3 kapeikų nominalo monetos.

1961 m. pavyzdžio monetos
Monetos vaizdas Nominalas Skersmuo
(mm)
Masė
(g)
Medžiaga Kas pavaizduota Išleidimo data
Gurtas Reversas Aversas
1 копейка СССР 1990 г.jpg 1 kapeika 15 1 varis-cinkas dantytas nominalas, išleidimo metai, augalinis ornamentas užrašas rusų kalba „TSRS“, TSRS herbas 1961–1991 m.
2 копейки СССР 1973 г.jpg 2 kapeikos 18 2 1961–1991 m.
3Kopeks1977.PNG 3 kapeikos 22 3 1961–1962 m.
1965-1991 m.
5Kopeks1989.PNG 5 kapeikos 25 5 1961–1962 m.
1965-1991 m.
10 копеек СССР 1983 г.jpg 10 kapeikų 17,27 1,8 varis-nikelis dantytas nominalas, išleidimo metai, augalinis ornamentas užrašas rusų kalba „TSRS“, TSRS herbas 1961–1962 m.
1965-1991 m.
15 копеек СССР 1983 г.jpg 15 kapeikų 19,56 2,5 1961–1962 m.
1965-1991 m.
20 копеек СССР 1982 г.jpg 20 kapeikų 21,8 3,4 1961–1962 m.
1965-1991 m.
Soviet Union-1989-Coin-0.50.jpg 50 kapeikų 24 4,4 lygus su užrašu 1961 m.
1964-1991 m.
1 ruble 1988.jpg 1 rublis 27 7,5 užrašas rusų kalba „Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga“, TSRS herbas 1961 m.
1964-1991 m.

Proginės monetos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

TSRS proginės monetos buvo pradėtos leisti 1965 m., kai buvo išleista 1 rublio moneta, skirta pergalės Didžiajame Tėvynės kare 20-osioms metinėms paminėti. Monetos buvo leidžiamos paminint įvairių įvykių jubiliejus, iškilių asmenybių sukaktis, o taip pat architektūros paminklus. Kaldinamos dažniausiai buvo iš vario-nikelio lydinio. Taip pat buvo leidžiamos monetos pagamintos iš sidabro, aukso, platinos ir paladžio.

1961 m. pavyzdžio banknotai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1961 m. serija
Banknoto vaizdas Nominalas
(rubliai)
Matmenys
(mm)
Dominuojanti spalva Kas pavaizduota Įvedimo data Išėmimo iš apyvartos data
Aversas Reversas Aversas Reversas Vandens ženklas
Rouble-1961-Paper-1-Obverse.jpg Rouble-1961-Paper-1-Reverse.jpg 1 105×53 smėlinė TSRS herbas, nominalas skaitinis ir žodinis nominalas oficialiomis TSRS respublikų kalbomis šviesios ir tamsios penkiakampės žvaigždės
Водяной знак звёзды с банкнот СССР 1961, 1991, 1992 годов.JPG
1961 m. sausio 1 d. 1993 m. gruodžio 31 d.
Soviet Union-1961 Bill 3 Obverse.jpg 3 советских рубля 1961 г. Реверс.jpg 3 113×57 žalia TSRS herbas, nominalas, Maskvos kremliaus vaizdas
Soviet Union-1961-Bill-5-Obverse.jpg Soviet Union-1961-Bill-5-Reverse.jpg 5 žydra TSRS herbas, nominalas, Maskvos kremliaus Spaso bokštas
SUR 10 1961 obverse.jpg SUR 10 1961 reverse.jpg 10 124×62 raudona Lenino profilis, TSRS herbas, skaitinis ir žodinis nominalas
Soviet Union-1961-Bill-25-Obverse.jpg Soviet Union-1961-Bill-25-Reverse.jpg 25 violetinė 1993 m. liepos 26 d.
SUR 50 1961 obverse.jpg SUR 50 1961 reverse.jpg 50 140×71 žalia skaitinis ir žodinis nominalas oficialiomis TSRS respublikų kalbomis, Maskvos kremliaus Senato rūmai ir Senato bokštas Lenino profilis
Водяной знак Ленин с банкнот СССР 1961 - 1991 годов.JPG
1991 m. sausio 23 d.
SUR 100 1961 obverse.jpg SUR 100 1961 reverse.jpg 100 keičiasi nuo šviesiai smėlinės iki rudos ir šviesiai žydros centre skaitinis ir žodinis nominalas oficialiomis TSRS respublikų kalbomis, Maskvos kremliaus Sviblovo bokštas

Rublis po 1991 m. reformos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1991 m. pavyzdžio monetos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1991 m. TSRS valstybinis bankas išleido naujo pavyzdžio, 10 ir 50 kapeikų ir 1, 5 ir 10 rublių nominalo monetas.

Monetų averse pavaizduotas Maskvos kremliaus vaizdas ir užrašas rusų kalba „VALSTYBINIS BANKAS • TSRS •“, reverse – nominalas, kalyklos ženklinimas, augalinis ornamentas (kviečio varpa ir ąžuolo šakelė su gilėmis) ir išleidimo metai.

1991 m. pavyzdžio monetos
Monetos vaizdas Nominalas Skersmuo
(mm)
Storis
(mm)
Masė
(g)
Medžiaga Gurtas Išleidimo data Išėmimo iš apyvartos data
10 копеек СССР 1991 г.jpg 10 kapeikų 17,6 1,25 2,3 plienas, plakiruotas žalvariu lygus 1991 m. 1999 m. sausio 1 d.
50 копеек СССР 1991 г.jpg 50 kapeikų 18 1,25 2,3 varis+nikeis dantytas
1 рубль СССР 1991 г.jpg 1 rublis 21 1,45 3,75
5 рублей СССР 1991 г.jpg 5 rubliai 24 1,6 5,25 nutrūkstamai dantytas: 15 ruožų po 8 iškilimus
10 рублей СССР 1991 г.jpg 10 rublių 25 1,95 6,25 žiedas: varis+nikelis, centras: varis+cinkas nutrūkstamai dantytas: 12 ruožų po 10 iškilimų 1991 m.
1992 m.

1991 m. pavyzdžio banknotai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1991 m. pinigų reformos metu pirmiausia buvo išleisti nauji, 1991 m. pavyzdžio banknotai, kurių nominalas 50 ir 100 rublių. Ant šių banknotų vietoje piniginio vieneto užrašo visomis TSRS valstybių kalbomis liko tik užrašas rusų kalba.

Kitų nominalų banknotai, tame tarpe ir nauji 200, 500 ir 1000 rublių, buvo išleisti vėliau.[21]

1961 m. pavyzdžio, 1, 3, 5, 10 ir 25 rublių banknotai ir visos apyvartoje esančios monetos tebeliko teisėta mokėjimo priemone.

1991 m. serija
Banknoto vaizdas Nominalas
(rubliai)
Matmenys
(mm)
Dominuojanti spalva Kas pavaizduota Įvedimo data Išėmimo iš apyvartos data
Aversas Reversas Aversas Reversas Vandens ženklas
SUR 1 1991 F.jpg SUR 1 1991 B.jpg 1 105×53 smėlinė, raudona TSRS herbas, nominalas skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba penkiakampės žvaigždės ir banguotos juostelės
Водяной знак пятиконечные звёзды и волнистые полосы с банкнот СССР 1991-1992 года.jpg
1991 m. birželio 27 d. 1993 m. gruodžio 31 d.
SUR 3 1991 F.jpg SUR 3 1991 B.jpg 3 113×57 žalia, rožinė TSRS herbas, nominalas, Maskvos kremliaus vaizdas 1991 m. lapkričio 3 d.
SUR 5 1991 F.jpg SUR 5 1991 B.jpg 5 žydra, rožinė TSRS herbas, nominalas, Maskvos kremliaus Spaso bokštas 1991 m. liepos 5 d.
SUR 10 1991 F.jpg SUR 10 1991 B.jpg 10 124×62 raudona, rožinė Lenino profilis, TSRS herbas, skaitinis ir žodinis nominalas šviesios ir tamsios penkiakampės žvaigždės 1991 m. liepos 10 d.
SUR 50 1991 F.jpg SUR 50 1991 B.jpg 50 140×71 žalia, geltona skaitinis ir žodinis nominalas oficialiomis TSRS respublikų kalbomis, Didieji kremliaus rūmai, Maskvos kremliaus Tainickio bokštas Lenino profilis
Водяной знак Ленин с банкнот СССР 1961 - 1991 годов.JPG
1991 m. sausio 23 d. 1993 m. liepos 26 d.
SUR 100 1991 F.jpg SUR 100 1991 B.jpg 100 smėlinė, ruda, mėlyna skaitinis ir žodinis nominalas oficialiomis TSRS respublikų kalbomis, Maskvos kremliaus Sviblovo bokštas
SUR 200 1991 F.jpg SUR 200 1991 B.jpg 200 144×71 žalia, ruda Valstybiniai kremliaus rūmai, Maskvos kremliaus Trejybės bokštas 1991 m. lapkričio 30 d.
SUR 500 1991 F.jpg SUR 500 1991 B.jpg 500 raudona, vyšninė, žalia TSRS Aukščiausiosios tarybos prezidiumų pastatas, Maskvos kremliaus Spaso bokštas 1991 m. gruodžio 24 d.
SUR 1000 1991 F.jpg SUR 1000 1991 B.jpg 1000 žalia, ruda Maskvos kremliaus vaizdas nuo Vasilijaus aikštės 1992 m. kovo 19 d.

1992 m. pavyzdžio banknotai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1992 m. buvo išleisti naujo pavyzdžio, 50, 100, 200, 500 ir 1000 rublių banknotai. Banknotuose buvo šiek tiek pakeistas grafinis apipavidalinimas.

Nepaisant to, kad 1991 m. gruodžio 20 d. buvo panaikintas TSRS valstybinis bankas ir savo veiklą nustojo vykdyti 1992 m. kovo 1 d., 1992 m. pavyzdžio banknotai, leidžiami Centrinio Rusijos banko, tebesivadino TSRS valstybinio banko bilietais. 1993 m. liepos 26 d., prasidėjus pinigų reformai, Rusijos teritorijoje jie buvo išimti iš apyvartos kartu su ankstesnių leidimų banknotais

1992 m. serija
Banknoto vaizdas Nominalas
(rubliai)
Matmenys
(mm)
Dominuojanti spalva Kas pavaizduota Įvedimo data Išėmimo iš apyvartos data
Aversas Reversas Aversas Reversas Vandens ženklas
SUR 50 1992 F.jpg SUR 50 1992 B.jpg 50 140×71 žalia, geltona Lenino profilis, TSRS herbas, skaitinis ir žodinis nominalas skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba, Didieji kremliaus rūmai, Maskvos kremliaus Tainickio bokštas penkiakampės žvaigždės ir banguotos juostelės 1992 m. liepos 1 d. 1993 m. liepos 26 d.
SUR 100 1991 (2) F.jpg SUR 100 1991 (2) B.jpg 100[22] smėlinė, ruda, mėlyna skaitinis ir žodinis nominalas rusų kalba, Maskvos kremliaus Sviblovo bokštas Maskvos kremliaus Sviblovo bokštas 1992 m. kovo 4 d.
SUR 200 1992 F.jpg SUR 200 1992 B.jpg 200 144×71 žalia, ruda Valstybiniai kremliaus rūmai, Maskvos kremliaus Trejybės bokštas penkiakampės žvaigždės ir banguotos juostelės 1992 m. liepos 1 d.
SUR 500 1992 F.jpg SUR 500 1992 B.jpg 500 raudona, vyšninė, žalia TSRS Aukščiausiosios tarybos prezidiumų pastatas, Maskvos kremliaus Spaso bokštas šviesios ir tamsios penkiakampės žvaigždės
Водяной знак звёзды с банкнот СССР 1961, 1991, 1992 годов.JPG
SUR 1000 1992 F.jpg SUR 1000 1992 B.jpg 1000 žalia, ruda Maskvos kremliaus vaizdas nuo Vasilijaus aikštės

Valiutos kurso režimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Oficialus Tarybų Sąjungos rublio kursas buvo susietas su auksu. Bet jis veikė tik dėl užsienio prekybos operacijų, kurioms veikė valstybinė monopolija. Eiliniai Tarybų Sąjungos piliečiai neturėjo teisės laisvai turėti užsienio valiutos grynaisiais ar banko sąskaitose. Net jei jie ją ir gaudavo, pavyzdžiui, dirbdami užsienyje, grįžę į TSRS, valiutą oficialiu kursu iškeisdavo į rublius arba Vnešekonombanko ir Vnešposyltorgo čekius. Neoficialios valiutų operacijos buvo nusikalstama veika už kurią buvo baudžiama net sušaudymu. Nepaisant to, juodoji valiutų rinka egzistavo, o dolerio vertė ten buvo 14–15 kartų didesnė už oficialų kursą.[23] Tuo pačiu juodojoje rinkoje pagrindiniai sandoriai buvo vykdomi atsiskaitant ne valiuta, o Vnešekonombanko ir Vnešposyltorgo čekiais, už kuriuos specialiose parduotuvėse buvo galima įsigyti deficitinių prekių.

Žemiau pateikiama lentelė su oficialiu JAV dolerio kursu skirtingais metais, palyginti su Tarybų Sąjungos rubliu.

Data JAV dolerio ir Tarybų Sąjungos rublio kursas[24]
1924 01 01 2,2000
1924 04 01 1,9405
1927 01 01 1,9450
1928 02 01 1,9434
1933 04 01 1,9434
1933 05 01 1,7474
1934 01 01 1,2434
1935 01 01 1,1509
1936 01 01 1,1516
1937 01 01 5,0400
1937 07 19 5,3000
1950 02 01 5,3000
1950 03 01 4,0000
1960 12 01 4,0000
1961 01 01 0,9000
1971 12 01 0,9000
1972 01 01 0,8290
1973 01 01 0,8260
1974 01 01 0,7536
1975 01 01 0,7300
1976 01 01 0,7580
1977 01 01 0,7420
1978 01 01 0,7060
1979 01 01 0,6590
1980 01 03 0,6395
1981 01 01 0,6750
1982 01 01 0,7080
1983 01 13 0,7070
1984 01 01 0,7910
1985 02 28 0,9200
1986 01 01 0,7585
1987 01 01 0,6700
1988 01 06 0,5804
1989 01 04 0,6059
1990 01 03 0,6072
1991 01 02 0,5605
1991 02 13 0,5450
1992 01 01 0,5549
1992 06 24 0,5622

Tarybų Sąjungos rublio atsisakymas ir rublio zonos žlugimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antkapio pavidalo paminklas rubliui Pajakos kaime, Estijoje. Ant paminklo užrašas estų kalba: „Ilsėkis ramybėje, Rusijos rubli 1940-1992“

Nuo 1993 m. liepos 26 d. iki rugpjūčio 7 d. Rusijoje vyko konfiskacinė pinigų reforma, kurios metu iš apyvartos buvo išimti iždo ir TSRS valstybinio banko bilietai. Reforma taip pat išsprendė Rusijos ir kitų NVS šalių, kurios naudojo rublį kaip mokėjimo priemonę vidaus pinigų apyvartoje, pinigų sistemos padalijimo problemą.

1992–1993 m. buvusios Tarybų Sąjungos respublikos įsivedė savo valiutą, kai kurios lygiagrečiai su rublio apyvarta. Išimtis buvo Tadžikija (Rusijos rublis apyvartoje cirkuliavo iki 1995 m.). Padniestrė Padniestrės rublį įsivedė 1994 m., Abchazijoje ir Pietų Osetijoje įvestas Rusijos rublis.

Valstybė Nauja valiuta Keitimo kursas Įvedimo data
Azerbaidžano vėliava Azerbaidžanas
(išskyrus Kalnų Karabacho Respubliką)
Azerbaidžano manatas 10 Tarybų Sąjungos rublių
5000 senųjų manatų
1992 m. rugpjūčio 15 d.
2006 m. sausio 1 d.
Armėnijos vėliava Armėnija
Kalnų Karabacho vėliava Kalnų Karabachas
Armėnijos dramas 200 Tarybų Sąjungos rublių 1993 m. lapkričio 22 d.
Baltarusija/Baltarusijos vėliava Baltarusija Baltarusijos rublis 10 Tarybų Sąjungos rublių
1000 senųjų rublių
10000 senųjų rublių
1992 m. gegužės 25 d.
2000 m. sausio 1 d.
2016 m. birželio 1 d.
Gruzija/Gruzijos vėliava Gruzija
(išskyrus Abchaziją ir Pietų Osetiją)
Gruzijos kuponas
Laris
1 Tarybų Sąjungos rublis
1 000 000 lario kuponų
1993 m. balandžio 5 d.
1995 m. spalio 2 d.
Kazachstanas/Kazachstano vėliava Kazachstanas Kazachstano tengė 500 Tarybų Sąjungos rublių 1993 m. lapkričio 15 d.
Kirgizija/Kirgizijos vėliava Kirgizija Somas 200 Tarybų Sąjungos rublių 1993 m. gegužės 10 d.
Latvijos vėliava Latvija Latvijos rublis
Latas
Euras
1 Tarybų Sąjungos rublis
200 latvijos rublių
0,702804 lato
1992 m. gegužės 7 d.
1993 m. kovo 5 d.
2014 m. sausio 1 d.
Lietuvos vėliava Lietuva Bendrieji talonai
Litas
Euras
1 Tarybų Sąjungos rublis
100 talonų
3,45280 lito
1991 m. rugpjūčio 5 d.
1993 m. liepos 25 d.
2015 m. sausio 1 d.
Moldavijos vėliava Moldavija
(išskyrus Padniestrės regioną)
Moldavijos kuponas
Moldavijos lėja
1 Tarybų Sąjungos rublis
1000 kuponų
1992 birželio 10 d.
1993 m. lapkričio 29 d.
Rusijos vėliava Rusija
Abchazijos vėliava Abchazija
Pietų Osetija vėliava Pietų Osetija
Rusijos rublis 1 Tarybų Sąjungos rublis
1000 senųjų rublių
1993 m. liepos 26 d.
1998 m. sausio 1 d.
Padniestrė Padniestrės regionas Padniestrės rublis 1 Tarybų Sąjungos rublis
1 000 000 senųjų rublių
1994 m. rugpjūčio 7 d.
2001 m. sausio 1 d.
Tadžikija/Tadžikijos vėliava Tadžikija Tadžikijos rublis
Somonis
100 Tarybų Sąjungos rublių
1000 rublių
1995 m. gegužės 10 d.
2000 m. spalio 30 d.
Turkmėnija/Turkmėnijos vėliava Turkmėnija Turkmėnijos manatas 500 Tarybų Sąjungos rublių
5000 senųjų manatų
1993 m. lapkričio 1 d.
2009 m. sausio 1 d.
Ukrainos vėliava Ukraina Ukrainos karbovanecas
Grivina
1 Tarybų Sąjungos rublis
100 000 karbovanecų
1992 m. sausio 10 d.
1996 m. rugsėjo 2 d.
Uzbekijos vėliava Uzbekija Uzbekijos sumo kuponas
Uzbekijos sumas
1 Tarybų Sąjungos rublis
1000 sumo kuponų
1993 m. lapkričio 15 d.
1994 m. birželio 1 d.
Estijos vėliava Estija Estijos krona
Euras
10 Tarybų Sąjungos rublių
15,6466 kronos
1992 m. birželio 20 d.
2011 m. sausio 1 d.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Леонтьева Г. А., Шорин П. А., Кобрин В. Б. Вспомогательные исторические дисциплины: учебник для вузов. – М.: Владос, 2009. – 368 с. – ISBN 978-5-6910-0495-7.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Народное хозяйство СССР за 70 лет. Юбилейный статистический ежегодник / Отв. за выпуск Л. А. Уманский. – М.: Финансы и статистика, 1987. – psl. 466.
  2. Valiutų kursai iki 1992 m. liepos 1 d.
  3. Постановление ЦИК СССР от 23 ноября 1923 «О выпуске в обращение денежных знаков образца 1923 г. с надписями на языках, указанных в ст. 34 Конституции Союза ССР» — КонсультантПлюс
  4. Декрет ЦИК СССР от 18 декабря 1923 «О выпуске в обращение денежных знаков образца 1923 года достоинством в 15000 рублей с надписями на языках, указанных в ст. 34 Конституции Союза С. С. Р.» — КонсультантПлюс
  5. Декрет ЦИК и СНК СССР от 7 февраля 1924 «О выпуске в обращение денежных знаков образца 1923 года достоинством в 25000 рублей с надписями на языках, указанных в ст. 34 Конституции СССР» — Бонистика Клуб
  6. Декрет ЦИК и СНК СССР от 14 февраля 1924 «О прекращении эмиссии советских денежных знаков, стоимость которых не обозначена в твёрдой валюте» — Бонистика Клуб
  7. Декрет СНК СССР от 23 марта 1924 «О продлении срока приема в платежи и к обмену на твердую валюту денежных знаков образца 1923 года» — Бонистика Клуб
  8. Декрет СНК СССР от 8 марта 1924 «О порядке выкупа советских денежных знаков, стоимость которых не обозначена в твёрдой валюте» — Бонистика Клуб
  9. 9,0 9,1 Постановление ЦИК и СНК СССР от 22 февраля 1924 «О чеканке и выпуске в обращение серебряной и медной монеты советского образца» — КонсультантПлюс
  10. Постановление СНК СССР от 20 мая 1925 «О чеканке и выпуске в обращение медной полукопеечной монеты» — КонсультантПлюс
  11. Мерников А. Г. Деньги России. Монеты и банкноты России. – СПб: Прайм-Еврознак, 2012. – 148 с.
  12. Постановление ЦИК и СНК СССР от 6 января 1926 «О чеканке и выпуске в обращение новой мелкой разменной монеты» — КонсультантПлюс
  13. Постановление ЦИК и СНК СССР от 27 февраля 1932 «О чеканке и выпуске в обращение разменной никелевой монеты» — КонсультантПлюс
  14. Щелоков А. А. — Монеты СССР: Каталог. — 2-е изд. — М.: Финансы и статистика, 1990. — 240 с. ISBN 5-279-00460-X
  15. Постановление ЦИК и СНК СССР от 5 февраля 1924 «О выпуске государственных казначейских билетов» — КонсультантПлюс
  16. Циркуляр Правления Государственного банка СССР от 30 июля 1924 года № 55 «О выпуске в обращение банковских билетов 3-червонного достоинства образца 1924 года»
  17. Два варианта: 1) А. Н. Шейнман, З. С. Каценеленбаум, Н. Петрушев, Д. Д. Михельман, В. В. Шер; 2) Г. Л. Пятаков, З. С. Каценеленбаум, Г. М. Аркус, В. В. Шер
  18. Советские червонцы 1924 — bonistica.ru
  19. Постановление ЦИК и СНК СССР от 21 мая 1926 «О предельном сроке приёма в платежи и к обмену временных казначейских бон» — КонсультантПлюс
  20. Постановление ЦИК и СНК СССР от 26 ноября 1926 «О предоставлении народному комиссариату финансов Союза ССР права продления для некоторых местностей азиатской части Союза ССР предельного срока приёма в платежи и к обмену временных казначейских бон» — КонсультантПлюс
  21. Бумажно-денежное обращение на территории Беларуси в XVIII–XX веках
  22. ant banknoto nurodyti 1991 m.
  23. https://focus.ua/archivist/417423-valyuta-na-lezvii-nozha
  24. http://web.archive.org/web/20170717030948/http://cbr.ru/currency_base/OldDataFiles/USD.xls


Commons-logo.svg

Vikiteka