Skatikas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Skatikas – įvairių laikotarpių piniginis vienetas, cirkuliavęs Lietuvos teritorijoje:
- feodalinės Lietuvos piniginis vienetas;
- XVIII–XIX a. lenkiškas ir rusiškas grašis;
- XIX a. rusiška pusės kapeikos moneta;
- 1919–1922 m. Lietuvoje vartoto piniginio vieneto auksino šimtoji dalis.
Bendrinėje kalboje ir tautosakoje skatiku vadinami smulkūs pinigai.
Žodžio kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Skatikas yra susijęs su visa eile germanų kalbų žodžių, reiškiančių „pinigai, turtai“, pvz., gotų skatts – „moneta“, senovės islandų skattr – „mokestis“, senovės saksų skat – „moneta“ ir kt. [1].
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Рут М. Э. Этимологический словарь русского языка для школьников. Екатеринбург, 2007, 366 psl. ISBN 978-5-9757-0112-1
|
||||||||||||||||
