Lietuvos zoologijos sodas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Coat of arms of Lithuania.svg
Lietuvos Respublikos
įstaiga ar institucija
Zoologijos sodas1 2007-07-15.jpg
Pavadinimas Lietuvos zoologijos sodas
Pavaldi Aplinkos ministerija
Įkurta 1938 m.
Vadovas Aurimas Didžiokas
Adresas Radvilėnų pl. 21, Kaunas

Koordinatės: 54°54′07″N 23°57′12″E / 54.90194°N 23.95333°E / 54.90194; 23.95333 Lietuvos zoologijos sodas – seniausias zoologijos sodas Lietuvoje, įsikūręs Kaune. Jis atidarytas 1938 m. liepos 1d. 17 val. žymiausio Lietuvos zoologo, keliautojo, rašytojo prof. Tado Ivanausko iniciatyva. Lietuvos zoologijos sodas užima 15,66 ha parko plotą. šiandien jame priskaičiuojama apie 2000 vienetų gyvūnų. Šią kolekciją sudaro per 250 rūšių, iš kurių nemažai yra įtrauktos į Lietuvos ir Tarptautinę raudonąsias knygas. Tai didžiausia gyvūnų kolekcija šalyje. Zoologijos sodas per metus vidutiniškai sulaukia daugiau nei 150 tūkst. lankytojų.

Lietuvos zoologijos sodas įsikūręs Kauno centre (Žaliakalnyje), tarp Ąžuolyno parko ir Adomo Mickevičiaus slėnio.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Juodagalvis kapucinas
Marmozetė Lietuvos zoologijos sode

XX a. pradžioje prof. Tado Ivanausko (18821970) sutelkta iniciatyvinė grupė ėmė rūpintis pirmojo Lietuvos zoologijos sodo kūrimu. Pasak gamtininko: Sumanymas įsteigti Kaune zoologijos sodą jau labai seniai užgimė mano galvoje. Buvo tai anais laikais, kai per savo išvykas į Kauną pradėjau pažinti vaizdingas miesto apylinkes. Buvau susižavėjęs Girstupio slėniu, Marvelės upelio pakraščiais, Vytauto ąžuolynu. Prisiminiau, kad ir Adomas Mickevičius buvo susižavėjęs šiomis Kauno grožybėmis, ir ėmiau svajoti, kad šios vietos būtų mūsų visuomenei ir naudingos…[1]

Chameleonas

1935 m. gegužės 3 d. pradėjo veikti Kauno zoologijos sodo akcinė bendrovė, kurios branduolį sudarė žymūs to meto kultūros ir visuomenės veikėjai. Zoologijos sodui parinktas Girstupio upelio slėnis Ąžuolyne – raižyta, gyvūnams laikyti ir eksponuoti tinkama 15 ha ploto teritorija. Per trejetą metų buvo pastatyti visi reikiami statiniai, įrengti voljerai. Kai kuriuos gyvūnus pavyko surinkti Lietuvoje, kitus dovanojo gretimų valstybių zoologijos sodai.

Kauno zoologijos sodas oficialiai atidarytas 1938 m. liepos 1 d. Atidarymo dieną ekspoziciją sudarė tik 40 eksponatų: 5 lapės, 1 taurusis elnias, 3 briedžiai, šernas, baltasis gandras, pilkasis garnys, ereliai, pelėdos, danieliai, 2 vilkai, meškėnai, baltieji šeškai, grifai, asilas ir anglų parko galvijas. Tai buvo paties prof. Tado Ivanausko bei kitų zoologijos sodų jam padovanoti gyvūnai. Per metus zoologijos sodas pasipildė iki 150 eksponatų. Ypatingai Kauno zoologijos sodui padėjo Varšuvos zoologijos sodas, kuris padovanojo net kelias rūšis retų egzotiškų gyvūnų. Vėliau lankytojai zoologijos sode galėjo išvysti kupranugarį, zebrų, asilų, Australijos dingų, beždžionių kapucinų, stumbrų, fazanų, papūgų.

Sunkiausiai zoologijos sodas vertėsi Antrojo pasaulinio karo metais, tuomet dalį gyvūnų teko parduoti, o kitų (vilkų ir šunų dingų) jauniklius likviduoti. Po karo buvo išlikę tik 42 gyvūnai: 25 žvėrys ir 17 paukščių (2 rudieji lokiai, vilkas, meškėnas, barsukas, palšasis grifas, didysis apuokas, kilnusis erelis ir kiti).

Kupranugariai

1951 m. sode įsteigtas rudųjų meškų voljeras. 1954 m. pradėtas statyti liūtų narvas. 1958 m. gruodžio 4 dieną Kauno zoologijos sodui suteiktas Respublikinio zoologijos sodo vardas ir jis perduotas Kultūros ministerijai. Šiuo laikotarpiu (19581985) jis buvo stipriai plečiamas ir tvarkomas, įrengiami nauji voljerai bei statomi paviljonai, gyvūnų kolekcija kasmet gausėjo. Tuo metu sodas iš negausios kolekcijos ir iš medinių pastatėlių išaugo į beveik tuometinį šiuolaikinį su virš 3000 gyvūnų ir virš 400 rūšių zoologijos sodą. Kolekciją sudarė nemaža dalis retų ir nykstančių gyvūnų, įtrauktų į Tarptautinę Raudonąją knygą. Lietuvos zoologijos sodas garsėjo sėkmingai veisiant retas ir nykstančias gyvūnų rūšis, kaip Didžioji kiaunė, vadinama charza, kurių jauniklis gimė 1973 metais – tai antras atvejis pasaulyje, o 1962 metais gimęs Snieginis leopardas buvo pirmas atvejis Sovietų Sąjungoje. Sėkmingai veisėsi Amūro ir Bengalijos tigrai, gepardai, leopardai, begemotai ir daugelis kitų. 1989 m. zoologijos sodas priimtas į Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociaciją, o nuo 1992 m. į nykstančių gyvūnų europinio veisimo programą (About European Endangered Species Programme arba EEP), tuomet atsivėrė platesnės galimybės dalyvauti retųjų rūšių veisimo programose ir keistis gyvūnais. 2011 m. išleistas zoologijos sodui skirtas pašto ženklas. [2] Šiandien zoologijos sode priskaičiuojama apie 2000 vienetų gyvūnų. Kolekciją sudaro per 250 rūšių, iš kurių nemažai yra įtrauktos į Lietuvos ir Tarptautinę raudonąsias knygas.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal plotą ir laikomų gyvūnų skaičių Lietuvos zoologijos sodas galėtų būti prilygintas vidutiniam Europos zoologijos sodui. Lietuvos zoologijos sodas užima 15,9 ha parką, kuriame auga šimtamečiai ąžuolai. Zoologijos sodo struktūra suskirstyta į 11 skyrių, juose dirba daugiau nei 130 darbuotojų. Jame laikoma apie tris tūkstančius (2877) gyvūnų, kurie atstovauja 280 rūšis. Yra 17 rūšių vabzdžių, 58 rūšys žuvų, 4 rūšys varliagyvių, 35 rūšys roplių, 73 paukščių rūšys, 82 žinduolių rūšys. 43 gyvūnų rūšys įrašytos į Tarptautinę, 16 – į Lietuvos raudonąją knygą. Jame laikoma 215 gyvūnų rūšių, iš viso – 1810 eksponatų: 51 rūšys žinduolių, 59 rūšys paukščių, 34 rūšys roplių, 14 rūšių varliagyvių, 50 rūšių žuvų ir 7 rūšys bestuburių.

Pasiruošimas gyvūnų pristatymui
Amūrinio Tigro šėrimas

Zoologijos sodo kolekcijoje didesnę dalį, 133 rūšių (62 %) sudaro rūšys, įtrauktos į Tarptautinę raudonąją knygą, Lietuvos raudonojoje knygoje – 9 rūšys: Balinis vėžlys (Emys orbicularis), Juodasis gandras (Ciconia nigra), Mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina), Kilnusis erelis (Aquila chrysaetos), Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla), Didysis apuokas (Bubo bubo), Pilkasis ruonis (Halichoerus grypus macrorhynchus), Stumbras (Bison bonasus). Lietuvos zoologijos sode vykdomos edukacinės programos bei įvairūs renginiai, kurie vyksta bent kartą per mėnesį, pvz., Moliūgiadienis, Akcija "Gilė, " Zoo naktis ir kt. Kasdien yra organizuojami parodomieji šėrimai bei gyvūnų pristatymai. Čia dažnai lankosi kitų Europos šalių zoologijos sodų specialistai, keičiamasi idėjomis, supažindama su naujovėmis.

Neseniai įsigyti gyvūnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į Lietuvos zoologijos sodą 2013 m. lapkričio mėnesį atvežtas begemotas Gelukas (Geluk). Tikimasi, kad 2012 m. Ispanijoje gimęs Gelukas ir Kaune gyvenanti penkiametė Coliukė sudarys perspektyvią porą.[3]

Tuo tarpu 2014 m. pradžioje sulaukta iš Madagaskaro salos kilusių Jemeno chameleonų kiaušinių, iš kurių vėliau išskilo trys jaunikliai. Šiuo metu (2015 m.) sode sėkmingai gyvena birželio mėnesį išsiritę net septyni maži chameleonai.[4]

2015 m. balandžio mėnesį iš Vokietijos ir Olandijos zoologijos sodų į Lietuvą atvyko miškinės katės, dar žinomos kaip Vilpišiai, skunkų – albinosų pora, palšasis grifas ir keturios vandeninės agamos.[5] Tais pačiais metais rugpjūčio mėnesį iš Suomijos atsigabeno snieginio leopardo patelę vardu Venla.[6] Kelionė truko keturias dienas, o jos metu buvo nuolat daromi sustojimai poilsiui ir tam, kad įsitikinti, ar gyvūnas jaučiasi gerai. Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė pasakojo, kad snieginius leopardus saugoti ir veisti yra būtina, nes ši rūšis nyksta dėl žmonių daromos žalos – “deja, tačiau šie gyvūnai tebėra medžiojami dėl savo kailio, taip pat didelę įtaką šiomis dienomis daro ir dėl žmonių veiklos plintanti urbanizacija. Pasaulyje pastebima tendencija, jog nesiimant tam tikrų priemonių, ši rūšis gali išnykti, ir todėl šiandien zoologijos sodų vaidmuo tampa kaip niekada svarbus” – apie problemas kalbėjo vedėja. Lapkričio mėnesį iš Olandijos Beekse Bergeno Safari parko (Safaripark Beekse Bergen) atvežti du vienerių metų liūtų patinai.[7][8]

2016 m. vasario mėnesį Lietuvos zoologijos sodas įsigijo imperatoriškųjų skorpionų porą; vienas jų pavadintas Skorpu.[9] Spalio mėnesį, pirmą kartą Lietuvos zoologijos sodo istorijoje, jame apsigyveno tinklinė žirafa vardu Nino.[10]

Ateities planai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dailininkai animalistai Paryžiaus zoologijos sode 1902 m.
Žurnalas L'Illustration (1902 m. rugpjūtis)

Pastaruosius kelerius metus Lietuvos zoologijos sodas rengiasi kapitalinei rekonstrukcijai,[11] kadangi jo įkūrimo tradicija, kaip ir daugelyje XIX–XX a. prad. Europos zoologijos sodų, pvz., Londono, Paryžiaus, Romos, rėmėsi ne rūpesčiu uždarytu gyvūnu, bet siekimu sukurti originalų aptvarą.[12] Šio konservatyvaus požiūrio dabar visiškai atsisakoma. Planuojama, jog rekonstrukcija truks iki 2020 - 2023 m. panaudojus ES projekto lėšas. Po rekonstrukcijos turėtų išsiplėsti zoologijos sodo plotas, atsirasti daugiau pastatų bei įvairesnių gyvūnų rūšių. Keistųsi ir pačių voljerų išdėstymas.[13]

Populiarioje kultūroje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaidybinio filmo-istorinės dramos "Pelėdų kalnas" filmavimas Lietuvos zoologijos sodo teritorijoje, 2016 m.
Kine[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2016 m. lapkričio mėnesį zoologijos sode buvo filmuojamas vaidybinis filmas – istorinė drama ,,Pelėdų kalnas" (režisierius Audrius Juzėnas).[14]

Televizijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čia filmuojamos kai kurios Mūsų gyvūnai (vedėja Rasa Eilunavičienė, LRT HD) laidos, per kurias supažindama su egzotiškais zoologijos sodo gyventojais.

Literatūroje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Išmaniojoje knygelelėje „Mylimukai,“ 2016 m. Ši knygelė tai 3 viename: ją galima spalvinti, pasiskaityti apie 5 zoo sodo gyvūnus ir atsisiuntus nemokamą programėlę pažaisti. Guvūnai reaguoja į prisilietimus, skleidžia garsus.[15]
  • Nutikimai Kauno zoologijos sode: apybraižos (sud. Benediktas Marma). – Kaunas: B. Marma, 2005. – 168 p.: iliustr.
  • Zoologijos sodas / [tekstai Birutės Masiliauskienės ; dailininkė Rasa Teišerskienė], Kaunas, 2003, –13 p.
  • Varliuko Kvaksiuko kelionės:Zoologijos sodas, red. V. Venclovas, Vilnius, 1996 m.

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie pirmuosius zoologijos sodo gyvavimo metus informacijos yra nepakankamai. Vadovavę direktoriai:

  • 1946 m. birželis – 1948 m. liepa – R. Tamošiūnas
  • 1948 m. liepa – 1949 m. kovas – J. Skaudžius
  • 1950 m. spalis – 1954 m. – V. Kuzminskas
  • 1954–1958 m. – E. Šarmaitienė
  • 1958–1985 m. – Algimantas Andriuškevičius
  • 1985–1988 m. birželis – Edmundas Čeponis
  • 1988 m. birželis – 1990 m. gegužė – Antanas Slučka
  • 1990 m. gegužė – 1991 m. birželis – prof. Vytautas Valenta
  • 1991 m. liepa – 2001 m. lapkritis – Alvydas Jakevičius
  • 2001 m. lapkritis – 2002 m. vasaris – laikinoji direktorė Virginija Raudeliūnienė
  • 2002 m. vasaris – 2013 sausis – Vaclovas Dumčius
  • nuo 2013-03-19 – Aurimas Didžiokas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ivanauskas T., Aš apsisprendžiau, Vilnius, 2010 m.
  2. http://www.post.lt/katalogas/item_details.php3?item_id=1521&parent_id=228
  3. Į Zoologijos sodą Kaune skraidinamas potencialus jaunikis / http://www.ve.lt/naujienos/laisvalaikis/gyvunai/i-zoologijos-soda-kaune-skraidinamas-potencialus-jaunikis-1096012/
  4. Lietuvos zoologijos sode – egzotiški gyvūnai iš Madagaskaro / http://www.delfi.lt/grynas/gamta/lietuvos-zoologijos-sode-egzotiski-gyvunai-is-madagaskaro.d?id=68661958
  5. Lietuvos zoologijos sode – naujų gyvūnų antplūdis / http://kaunas.kasvyksta.lt/2015/04/26/laisvalaikis/lietuvos-zoologijos-sode-nauju-gyvunu-antpludis/
  6. Naktį į zoologijos sodą Kaune atkeliavo įspūdingas gyvūnas / http://www.delfi.lt/grynas/gamta/nakti-i-zoologijos-soda-kaune-atkeliavo-ispudingas-gyvunas.d?id=68734326
  7. Į Kauno zoologijos sodą atgabenti du nauji liūtai / http://www.delfi.lt/grynas/gamta/i-kauno-zoologijos-soda-atgabenti-du-nauji-liutai.d?id=69595098
  8. Naujieji Kauno zoologijos sodo liūtai pasirodė lankytojams / http://www.delfi.lt/grynas/gamta/naujieji-kauno-zoologijos-sodo-liutai-pasirode-lankytojams.d?id=69610596
  9. Kaune įsikūrė labai draugiškas skorpionas: visi norintys gali jį pamatyti / http://www.delfi.lt/grynas/gamta/kaune-isikure-labai-draugiskas-skorpionas-visi-norintys-gali-ji-pamatyti.d?id=70312472
  10. Zoologijos sode pirmą kartą apsigyveno milžiniška tinklinė žirafa / http://kaunas.kasvyksta.lt/2016/10/17/gamta/zoologijos-sode-pirma-karta-apsigyveno-tinkline-zirafa/
  11. Zoologijos sode orientacija į gyvūnų gerovę ir dideli planai ateičiai / http://kaunozinios.lt/miestas/zoologijos-sode-orientacija-i-gyvunu-gerove-ir-dideli-planai-ateiciai_78109.html
  12. Gyvoji gamta, sud., R. Binney, Vilnius, 1990, 247 p.
  13. Iš užsienio atvykę specialistai palengvino zoologijos sodo gyventojų gyvenimą /http://kaunas.kasvyksta.lt/2016/02/11/gamta/is-uzsienio-atvyke-specialistai-palengvino-zoologijos-sodo-gyventoju-gyvenima/#ixzz4R3wM5ngK
  14. Kaune bus filmuojama kino juosta: bus stabdomas eismas, išjungtas apšvietimas, aidės šūviai / http://kaunas.kasvyksta.lt/2016/11/12/kultura/kaune-bus-filmuojama-kino-juosta-bus-stabdomas-eismas-isjungtas-apsvietimas-aides-suviai/
  15. Interaktyvi Knygelė Mylimukai LT / https://www.youtube.com/watch?v=9H9qW9ulW4I

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka