Lietuvos zoologijos sodas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 54°54′08″N 23°57′09″E / 54.90222°N 23.95250°E / 54.90222; 23.95250

Lietuvos zoologijos sodas
Zoologijos sodas1 2007-07-15.jpg
Plotas 15.66 ha
Įkurtas 1938 liepos 1 d.
Įkūrėjas Tadas Ivanauskas
Valdytojas Aplinkos ministerija
Kita informacija EAZA, EEP narys
Svetainė Lietuvos zoologijos sodas
Adresas Radvilėnų pl. 21, Kaunas, LietuvaLietuva

Lietuvos zoologijos sodas (LZS), anksčiau žinomas kaip Kauno zoologijos sodas – seniausias zoologijos sodas Lietuvoje, įsikūręs Kaune. Įstaiga oficialiai atidaryta 1938 m. liepos 1d., penktadienį, 17 val. žymiausio Lietuvos zoologo, keliautojo, rašytojo prof. Tado Ivanausko iniciatyva. Lietuvos zoologijos sodas užima 15,66 ha parko plotą. Šiandien jame priskaičiuojama apie 2166 vienetų gyvūnų bei 232 rūšių iš kurių 31 egzotiškos arba arti išnykimo ribos, o 11 rūšių įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Tai didžiausia gyvūnų kolekcija šalyje. Zoologijos sodas per metus vidutiniškai sulaukia daugiau nei 150 tūkst. lankytojų.

Lietuvos zoologijos sodas įsikūręs Kauno centre (Žaliakalnyje), tarp Ąžuolyno parko ir Adomo Mickevičiaus slėnio.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos zoologijos sodo atidarymo akimirkos 1938 m. liepos 1 d. Antraštė dienraštyje "Lietuvos žinios."
Senasis zoologijos sodo bilietų įsigijimo (kasų) namelis

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės karališkosiose pilyse bei privačiuose didikų dvaruose jau nuo XIV a. veikė daugybė žvėrynų, kur, be vietinių gyvūnų, taipogi laikyti egzotiniai sutvėrimai. Šie pavyzdžiai minimi Didžiųjų kunigaikščių bei didikų korespondencijoje, XIX a. bajorijos atsiminimuose. Vis dėlto, sumanymas įkurti oficialų Lietuvos zoologijos sodą kilo tik XX a. pradžioje prof. Tadui Ivanauskui (18821970), kurio sutelkta iniciatyvinė grupė ėmė rūpintis tokios įstaigos kūrimu. Pasak gamtininko: Sumanymas įsteigti Kaune zoologijos sodą jau labai seniai užgimė mano galvoje. Buvo tai anais laikais, kai per savo išvykas į Kauną pradėjau pažinti vaizdingas miesto apylinkes. Buvau susižavėjęs Girstupio slėniu, Marvelės upelio pakraščiais, Vytauto ąžuolynu. Prisiminiau, kad ir Adomas Mickevičius buvo susižavėjęs šiomis Kauno grožybėmis, ir ėmiau svajoti, kad šios vietos būtų mūsų visuomenei ir naudingos…[1] Šiandien šalia zoologijos sodo įėjimo kasų stovi T. Ivanausko paminklinis biustas.

Įėjimas į Lietuvos zoologijos sodą.

1935 m. gegužės 3 d. pradėjo veikti Kauno zoologijos sodo akcinė bendrovė, kurios branduolį sudarė žymūs to meto kultūros ir visuomenės veikėjai. Zoologijos sodui parinktas Girstupio upelio slėnis Ąžuolyne – raižyta, gyvūnams laikyti ir eksponuoti tinkama 15 ha ploto teritorija. Per trejetą metų buvo pastatyti visi reikiami statiniai, įrengti voljerai. Kai kuriuos gyvūnus pavyko surinkti Lietuvoje, kitus dovanojo gretimų valstybių zoologijos sodai.

Kauno zoologijos sodas oficialiai atidarytas 1938 m. liepos 1 d. penktadienį (17 val. vakaro), tačiau kaip rašė tuometinė spauda: Prie Mickevičiaus slėnio jau nuo užvakar telkiasi būreliai smalsuolių, kurie būtinai nori pamatyti įvairius gyvius.[2] Apie įstaigos atidarymą rašė didžioji dalis tarpukario Lietuvos laikraščių. Dienraštis "Lietuvos aidas" rašė: Šiandien Mickevičiaus slėnyje atidaromas Zoologijos sodas. Iki šiam laikui ten apgyvendinta nemaža mūsų ir kitų kraštų žvėrių ir paukščių. Bene daugiausiai Mickevičiaus slėnis turi Europos gyvių. <...> Zoologijos sodo tarnautojai, ypač paukščių ir žvėrių prižiūrėtojai turi daug darbo. Jie turi žinoti kiekvieno paukščio ar žvėries gyvenimą. Tik tada ten darbas eina sklandžiai, kai darbuotojai žino, ką kuris gyvis mėgsta. Šiuo metu daugiausiai rūpesčio yra su trimis jaunais briedžiukais. Jie kasdien vis daugiau reikalauja maisto.<...> Kai kada briedžiukai iš savo daržo paleidžiami į sodo parką. <...> Paukščių skyrius taip pat turtingas gyviais. Nors ten gyvena ir erelių, tačiau jie didesnio rūpesčio prižiūrėtojams nedaro. Kas kita su didžiuliais grifais. Prižiūrėtojai net į vidų narvo prisibijo įeiti. Mat paukščiai turi labai didelius nagus.[3]

Atidarymo dieną ekspoziciją sudarė tik 40 eksponatų: 5 lapės, 1 taurusis elnias, 3 briedžiai, šernas, baltasis gandras, pilkasis garnys, ereliai, pelėdos, danieliai, 2 iš Latvijos atsigabenti vilkai, meškėnai, baltieji šeškai, grifai, asilas ir anglų parko galvijas. Tai buvo paties prof. Tado Ivanausko bei kitų zoologijos sodų jam padovanoti gyvūnai. Per metus zoologijos sodas pasipildė iki 150 eksponatų. Ypatingai Kauno zoologijos sodui padėjo Varšuvos zoologijos sodas, kuris padovanojo net kelias rūšis retų egzotiškų gyvūnų. Vėliau lankytojai zoologijos sode galėjo išvysti kupranugarį, zebrų, asilų, Australijos dingų, beždžionių kapucinų, stumbrų, fazanų, papūgų.

Sunkiausiai zoologijos sodas vertėsi Antrojo pasaulinio karo metais, tuomet dalį gyvūnų teko parduoti, o kitų (vilkų ir šunų dingų) jauniklius likviduoti. Po karo buvo išlikę tik 42 gyvūnai: 25 žvėrys ir 17 paukščių (2 rudieji lokiai, vilkas, meškėnas, barsukas, palšasis grifas, didysis apuokas, kilnusis erelis ir kiti).

Kupranugariai

1951 m. sode įsteigtas rudųjų meškų voljeras. 1954 m. pradėtas statyti liūtų narvas. 1958 m. gruodžio 4 dieną Kauno zoologijos sodui suteiktas Respublikinio zoologijos sodo vardas ir jis perduotas Kultūros ministerijai. Šiuo laikotarpiu (19581985) jis buvo stipriai plečiamas ir tvarkomas, įrengiami nauji voljerai bei statomi paviljonai, gyvūnų kolekcija kasmet gausėjo. Šiandien zoologijos sodo teritorijoje galima išvysti senąjį bilietų įsigijimo (kasų) namelį, naudotą dar pirmaisiais sodo gyvavimo metais. Tuo metu sodas iš negausios kolekcijos ir iš medinių pastatėlių išaugo į beveik tuometinį šiuolaikinį su virš 3000 gyvūnų ir virš 400 rūšių zoologijos sodą. Kolekciją sudarė nemaža dalis retų ir nykstančių gyvūnų, įtrauktų į Tarptautinę Raudonąją knygą. Lietuvos zoologijos sodas garsėjo sėkmingai veisiant retas ir nykstančias gyvūnų rūšis, kaip Didžioji kiaunė, vadinama charza, kurių jauniklis gimė 1973 metais – tai antras atvejis pasaulyje, o 1962 metais gimęs Snieginis leopardas buvo pirmas atvejis Sovietų Sąjungoje. Sėkmingai veisėsi Amūro ir Bengalijos tigrai, gepardai, leopardai, begemotai ir daugelis kitų. 1989 m. zoologijos sodas priimtas į Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociaciją, o nuo 1992 m. į nykstančių gyvūnų europinio veisimo programą (About European Endangered Species Programme arba EEP), tuomet atsivėrė platesnės galimybės dalyvauti retųjų rūšių veisimo programose ir keistis gyvūnais. 2011 m. išleistas zoologijos sodui skirtas pašto ženklas. [4]

Skyriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal plotą ir laikomų gyvūnų skaičių Lietuvos zoologijos sodas galėtų būti prilygintas vidutiniam Europos zoologijos sodui. Jis užima 15,66 ha parką, kuriame auga šimtamečiai ąžuolai. Zoologijos sodo struktūra suskirstyta į 11 skyrių, kuriuose dirba daugiau nei 130 darbuotojų. Skyriai: Kanopinių žinduolių skyrius, Plėšriųjų žinduolių skyrius, Paukščių skyrius, Šaltakraujų gyvūnų skyrius ir kt.

Remiantis 2013 m. Sausio 1 duomenimis, zoologijos sode gyveno 2022 gyvūnai, kurie atstovavo 250 rūšis.

Paprastoji marmozetė Lietuvos zoologijos sode
Grupė Rūšių skaičius Gyvūnų skaičius
Žinduoliai 51 271
Paukščiai 59 392
Ropliai 34 225
Varliagyviai 14 33
Žuvys 50 1101
Vabzdžiai 17  ?
Bestuburiai 7  ?
Iš viso 250 2022[5]

Didesnę kolekcijos dalį, t.y 133 rūšis (62 %) sudaro rūšys, įtrauktos į Tarptautinę raudonąją knygą, Lietuvos raudonojoje knygoje – 9 rūšys: Balinis vėžlys (Emys orbicularis), Juodasis gandras (Ciconia nigra), Mažasis erelis rėksnys (Aquila pomarina), Kilnusis erelis (Aquila chrysaetos), Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla), Didysis apuokas (Bubo bubo), Pilkasis ruonis (Halichoerus grypus macrorhynchus), Stumbras (Bison bonasus). 2017 m. zoologijos sode priskaičiuojami 2166 gyvūnai, kurie atstovauja 232 rūšims. Iš jų net 31 egzotinė rūšis arba arti išnykimo ribos, o dar 11 rūšių įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

Beždžionių kampelis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ilgasnukis ruonis Kajus Lietuvos zoologijos sode.

Šiuo metu Lietuvos zoologijos sode gyvena keturios beždžionių rūšys: Anubiai, Juodagalviai kapucinai, Paprastosios marmozetės ir Perukinės tamarinos. Gyvūnai apgyvendinti dviejuose kapitališkai rekonstruotuose[6] aptvaruose, kur lankytojai gali juos stebėti ne pro grotas, bet pro stiklą.

Didžiausios sode gyvenančios beždžionės - Anubiai, taip pat vadinami Pavianais, gamtoje sutinkami nuo Gvinėjos iki Etiopijos ir sveria iki 30 kg. Nelaisvėje Anubiai išgyvena iki 30 metų. Tuo tarpu 2014 m. Lietuvos zoologijos sode gyveno septyni Perukinių tamarinų atstovai. Tai į Tarptautinę raudonąją knygą įrašyti gyvūnai, laikomi viena mažiausių beždžionių rūšių.[7] Tamarinai buvo naudojami medicininiuose tyrimuose, todėl šiuo metu zoologijos soduose jų gyvena daugiau nei laisvėje. Tai yra kritiškai nykstanti rūšis ir viena iš rečiausių mažųjų beždžionėlių rūšių pasaulyje. Todėl CITES (Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija) suteikė šiai rūšiai aukščiausios apsaugos lygį ir uždraudė bet kokią tarptautinę prekybą šiomis beždžionėlėmis.[8]

Baseinas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos zoologijos sode gyvena vienintelis Ilgasnukis ruonis Kajus. Jis 2000 m. pavasarį, būdamas vos kelių mėnesių, rastas Latvijos pakrantėje ir nuvežtas į Rygos zoologijos sodą. Tų pačių metų liepos mėnesį atvyko į zoologijos sodą Kaune.[9] Pirmą kartą ruonio baseinas atnaujintas 2011 m. rugpjūčio 12 d. Tuomet voljeras netik suremontuotas, tačiau ir praplėstas, gyvūnui įrengtas sausumos plotas.[10] Antrą kartą ruonio baseinui atlikta renovacija 2016 m. birželio 19 d.[11] Dabar lankytojai gali dalyvauti ruonio šėrimo pristatymuose.

Garsūs gyvūnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltasis lokys Kasparas Lietuvos zoologijos sode 2008 m.

Iki 2013 sausio 18 d., dešimt metų, Lietuvos zoologijos sode gyveno vienintelis šalyje baltasis lokys Kasparas. Jis buvo vienas mylimiausių ir lankomiausių sodo gyvūnų. Vis dėlto septyniolikos metų sulaukęs lokys buvo užmigdytas, nes prieš dvejus metus susižeidė dešinę koją. Nors pradžioje ją pavyko išgydyti, tačiau vėliau vėl atsivėrė daugybiniai flegmoniniai pūliai, kėlę gyvūnui didelį skausmą.[12] Po išsamių tyrimų Veterinarijos akademijoje nustatyta, jog gyvūnas, kaip anksčiau įtarta, vėžiu nesirgo. Jo kūnas perduotas T. Ivanausko zoologijos muziejui. Pastarasis užsakė padaryti lokio iškamšą, kurią pirmo aukšto, žinduolių, ekspozicijoje įstaiga išstatė 2013 m. spalio 14 d.[13] Šiuo metu lokio Kasparo voljere apgyvendinti stepinės lapės - Korsakai. Skaičiuojama, kad voljero atnaujinimas kainavo apie 25 tūkst. Lt.[14]

Kitas Lietuvos zoologijos sodo lankytojų numylėtinis buvo nuo gimimo, šešiolika metų, čia pragyvenęs liūtas Simba. Kaip teigiama, Simbai dar esant mažam liūtukui, jį savo namuose iš pradžių globojo zoologijos sodo reklamos vadybininkė Rasa Jautakienė.[15] Vis dėlto 2013 m. kovo 10 d. gyvūnas nustipo dėl įsisenėjusios kepenų ligos.[16] Jis narve gyveno su dešimties metų patele Mole, kuriai palaikyti draugiją iš Olandijos 2015 m. lapkritį atgabenta dviejų jaunų patinų pora.[17]

Lietuvos zoologijos sode didelis dėmesys skiriamas palšiesiems grifams. Šio grifo monumentas puošia zoologijos sodo įėjimą. Viena iš 1938 m. sode įkurdintų grifų patelių išgyveno net iki 1995 m. ir išaugino keletą jauniklių.[18]

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos zoologijos sode vykdomos retų gyvūnų veisimo programos, įvairūs edukaciniai užsiėmimai vaikams bei renginiai, kurie vyksta bent kartą per mėnesį, pvz., Moliūgiadienis, Akcija "Gilė," Zoo naktis, "Prižiūrėtojų diena" ir kt. Be to kasdien organizuojami parodomieji šėrimai bei gyvūnų pristatymai, lankosi kitų Europos šalių zoologijos sodų specialistai, keičiamasi idėjomis, supažindama su naujovėmis. Taipogi skatinama savanorystė. Nuo 2016 m. balandžio mėnesio, prie zoologijos sodo kasų pastatytos specialios dėžės, kur lankytojai gali palikti jiems nereikalingus daiktus, pvz., kamuolius, plastikinius ir stiklinius butelius, stiklainius, pliušinius žaislus, vamzdžius ir kt., kurie vėliau pritaikomi gyvūnų užimtumui. Tokią praktiką užsiima tiek JAV, tiek Latvijos ir kitų šalių zoologijos sodai. [19] Be to Lietuvos zoologijos sode galima įsigyti gyvūnų, pvz., žuvyčių, papūgėlių, roplių.[20] Vasarą savaitgaliais sodo teritorijoje galima pasivažinėti vežimaičiu arba pajodinėti poniais.

Neseniai įsigyti gyvūnai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Snieginis leopardas Lietuvos zoologijos sode

Į Lietuvos zoologijos sodą 2013 m. lapkričio mėnesį atvežtas begemotas Gelukas (Geluk). Tikimasi, kad 2012 m. Ispanijoje gimęs Gelukas ir Kaune gyvenanti penkiametė Coliukė sudarys perspektyvią porą.[21] Nuo 1996 m. iki 2014 m. zoologijos sode negyveno nendrinė katė. Visgi 2013 m. pab. Kauno gyvūnų draugija dovanojo Rokiškio rajone ūkininko sodyboje sugautą nendrinę katę, kuriai teko ieškoti patelės. Tuo būdu 2014 m. gegužės mėnesį zoologijos sodo kolekcija pasipildė dar 2 naujais šios rūšies gyvūnais, atsivežtais iš Talino zoologijos sodo.[22] Naminių gyvūnų kaimelis pasipildė šveicariškos juodanosės avies patinėliu Teodoru iš Latvijos.

Tuo tarpu 2014 m. pradžioje sulaukta iš Madagaskaro salos kilusių Jemeno chameleonų kiaušinių, iš kurių vėliau išskilo trys jaunikliai. Šiuo metu (2015 m.) sode sėkmingai gyvena birželio mėnesį išsiritę net septyni maži chameleonai.[23]

2015 m. balandžio mėnesį iš Vokietijos ir Olandijos zoologijos sodų į Lietuvą atvyko miškinės katės, dar žinomos kaip Vilpišiai, skunkų – albinosų pora, palšasis grifas ir keturios vandeninės agamos.[24] Tais pačiais metais rugpjūčio mėnesį iš Suomijos atsigabeno snieginio leopardo patelę vardu Venla.[25] Kelionė truko keturias dienas, o jos metu buvo nuolat daromi sustojimai poilsiui ir tam, kad įsitikinti, ar gyvūnas jaučiasi gerai. Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė pasakojo, kad snieginius leopardus saugoti ir veisti yra būtina, nes ši rūšis nyksta dėl žmonių daromos žalos – deja, tačiau šie gyvūnai tebėra medžiojami dėl savo kailio, taip pat didelę įtaką šiomis dienomis daro ir dėl žmonių veiklos plintanti urbanizacija. Pasaulyje pastebima tendencija, jog nesiimant tam tikrų priemonių, ši rūšis gali išnykti, ir todėl šiandien zoologijos sodų vaidmuo tampa kaip niekada svarbus – apie problemas kalbėjo vedėja. Lapkričio mėnesį iš Olandijos Beekse Bergeno Safari parko (Safaripark Beekse Bergen) atvežti du vienerių metų liūtų patinai.[26][27]

2016 m. vasario mėnesį Lietuvos zoologijos sodas įsigijo imperatoriškųjų skorpionų porą; vienas jų pavadintas Skorpu.[28] Spalio mėnesį, pirmą kartą Lietuvos zoologijos sodo istorijoje, jame apsigyveno tinklinė žirafa vardu Nino.[29]

Iš Talino atvežta baltoji pelėda.

2017 m. į Lietuvos zoologijos sodą iš Talino zoologijos sodo (Tallinna Loomaaed) atvežta Baltosios pelėdos (lot. Bubo scandiacus) patelė, kuri išsirito iš kiaušinio 2015 m. Vėliau planuojama atvežti tos pačios rūšies patiną.[30] Kovo pradžioje į Lietuvos zoologijos sodą iš didžiausio Rusijoje Maskvos zoologijos sodo (Московский зоопарк) atgabentas metų dar neturintis katinių šeimos atstovas - manulo patinas, palaikyti kompaniją sode gyvenančiai patelei Melisai.[31]

Ateities planai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senasis zoologijos sodo aptvaras.

Pastaruosius kelerius metus Lietuvos zoologijos sodas rengiasi kapitalinei rekonstrukcijai,[32] kadangi jo įkūrimo tradicija, kaip ir daugelyje XIX–XX a. prad. Europos zoologijos sodų, pvz., Londono, Paryžiaus, Romos, rėmėsi ne rūpesčiu uždarytu gyvūnu, bet siekimu sukurti originalų aptvarą.[33] Šio konservatyvaus požiūrio dabar visiškai atsisakoma. Planuojama, jog rekonstrukcija truks iki 2020 - 2023 m. panaudojus ES projekto lėšas. Po rekonstrukcijos turėtų išsiplėsti zoologijos sodo plotas, atsirasti daugiau pastatų bei įvairesnių gyvūnų rūšių. Keistųsi ir pačių voljerų išdėstymas.[34] 2014 m. zoologijos sode pakeistos tvoros šiaurietiškų elnių aptvare, įrengtas baseinas tapyrams, sutvarkyti snieginių leopardų voljerai, kuriems uždengti stogai. Suremontuoti šalia žirafų esantys mediniai pelėdų nameliai, padidintas ir nauja tvora aptvertas ožkų kaimelis.[35]

2017 m. vasario mėnesį LR aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Navickas pažadėjo, jog Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcijai bus skirta 11 mln. eurų, tad darbai turėtų prasidėti iki vasaros.[36] Pagal šį planą, zoologijos sodo teritorijoje ketinama pastatyti arba rekonstruoti veterinarijos gydyklą, tropiukariumą, edukacijos bei informacijos centrus. Už 11 mln. eurų atsiras daugiau vidinių patalpų, nes šiuo metu sodui tokių trūksta. Į gyvūno gerovės gerinimą įeina plėšriųjų ir kanopinių gyvūnų voljerų statymas, tad pagerės jų laikymas, padaugės vietos. Tačiau mes neatmetame galimybės rėmėjų lėšomis įgyvendinti ir kitus projektus[37], – sakė Lietuvos zoologijos sodo direktorius A. Didžiokas. Taipogi zoologijos sodas turi ketinimų ateityje įsigyti rudąjį lokį. 2017 m. balandžio 30 švenčiant zoologijos sodo vasaros sezono atidarymą, visuomenei pristatytas atnaujintas baltųjų vilkų voljeras, kuris buvo triskart padidintas.[38]

Populiarioje kultūroje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kine[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2016 m. lapkričio mėnesį zoologijos sode buvo filmuojamas vaidybinis filmas – istorinė drama ,,Pelėdų kalnas" (režisierius Audrius Juzėnas).[39]

Televizijoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • "Humoro klubo" nariai Dominykas ir Mantas pramoginėje LNK Go laidoje "Bedarbiai" filmavosi Lietuvos zoologijos sode.
  • Lietuvos zoologijos sode filmuojamos kai kurios Mūsų gyvūnai (vedėja Rasa Eilunavičienė, LRT HD) laidos, per kurias supažindama su egzotiškais sodo gyventojais.
Literatūroje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Išmanioji knygelė „Mylimukai,“ Iron Solutions: Hanas, 2016, 16 p. Ši knyga tai 3 viename: ją galima spalvinti, pasiskaityti apie 5 zoo sodo gyvūnus ir atsisiuntus nemokamą programėlę pažaisti. Guvūnai reaguoja į prisilietimus, skleidžia garsus.[40]
  • Nutikimai Kauno zoologijos sode: apybraižos, sud. Benediktas Marma, Standartų sp., Kaunas, 2005, 168 p.
  • Zoologijos sodas / tekst., Birutės Masiliauskienės; dailininkė Rasa Teišerskienė, Kaunas, 2003, –13 p.
  • Lietuvos zoologijos sodas: 2001 kalendorius, Kitos spalvos, Kaunas, 2001.
  • Varliuko Kvaksiuko kelionės:Zoologijos sodas, red. V. Venclovas, Vilnius, 1996, 24 p.
  • Каунасский республиканский зоосад: 01.01.1981, состав. В. Гедминас; редак. А. Андрюшкявичюс, Министерство культуры Лит. ССР, Каунас, 1982, 72 p.
  • Juozapavičius P., Ąžuolynu virtęs parkas, // Kaunas ir jo apylinkės, Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija, Kaunas, 1980, 455 p.
  • Kauno zoologijos sodas: [atvirukų rinkinys], Šviesa, Kaunas, 1977.
  • Kaunickienė J., Kauno zoologijos sodas, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, Vilnius, 1960, 157 p.

Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie pirmuosius zoologijos sodo gyvavimo metus informacijos yra nepakankamai. Vadovavę direktoriai:

  • 1946 m. birželis – 1948 m. liepa – R. Tamošiūnas
  • 1948 m. liepa – 1949 m. kovas – J. Skaudžius
  • 1950 m. spalis – 1954 m. – V. Kuzminskas
  • 1954–1958 m. – E. Šarmaitienė
  • 1958–1985 m. – Algimantas Andriuškevičius
  • 1985–1988 m. birželis – Edmundas Čeponis
  • 1988 m. birželis – 1990 m. gegužė – Antanas Slučka
  • 1990 m. gegužė – 1991 m. birželis – prof. Vytautas Valenta
  • 1991 m. liepa – 2001 m. lapkritis – Alvydas Jakevičius
  • 2001 m. lapkritis – 2002 m. vasaris – laikinoji direktorė Virginija Raudeliūnienė
  • 2002 m. vasaris – 2013 sausis – Vaclovas Dumčius
  • nuo 2013 kovo 19 – Aurimas Didžiokas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ivanauskas T., Aš apsisprendžiau, Vilnius, 2010 m.
  2. Šiandien atidaromas Zoologijos Sodas, // "Lietuvos Aidas," 288 nr., 1938 m. liepos 1 d.
  3. Šiandien atidaromas Zoologijos Sodas, // "Lietuvos Aidas," 288 nr., 1938 m. liepos 1 d.
  4. Pašto ženkluose – zoologijos sodo gyvūnai http://laikas.tv3.lt/lt/info/4887/pasto-zenkluose--zoologijos-sodo-gyvunai/
  5. Informacija pateikta Lietuvos zoologijos sodo lankstinuke
  6. Kauno zoologijos sodas ruošiasi sezono atidarymui http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/41233
  7. Kaune daugėja retų beždžionių http://gamta.lrytas.lt/eko/kaune-daugeja-retu-bezdzioniu.htm
  8. Lietuvos zoologijos sode – nykstančios rūšies jaunikliai https://www.15min.lt/naujiena/gyvunu-klubas/ivykiai/lietuvos-zoologijos-sode-nykstancios-rusies-jaunikliai-172-827206
  9. Ilgasnukis ruonis Kajus sugrįžo į savąjį voljerą https://www.15min.lt/naujiena/gyvunu-klubas/ivykiai/ilgasnukis-ruonis-kajus-sugrizo-i-savaji-voljera-172-164770
  10. Ruonis Kajus sugrįžo į savąjį voljerą http://www.kaunietis.lt/naujienos/diena/ruonis-kajus-sugrizo-i-savaji-voljera/ Daugiau skaitykite: http://www.kaunietis.lt/naujienos/diena/ruonis-kajus-sugrizo-i-savaji-voljera/
  11. Iliuzionistas Mantas Wizard Kauno zoologijos sode rodė triukus su ruoniu Kajumi https://www.zmones.lt/naujiena/lietuva/iliuzionistas-mantas-wizard-kauno-zoologijos-sode-rode-triukus-su-ruoniu-kajumi-3-644041
  12. Užmigdytas baltasis lokys Kasparas bus paverstas iškamša Tado Ivanausko zoologijos muziejuje http://www.15min.lt/naujiena/gyvunu-klubas/ivykiai/uzmigdytas-baltasis-lokys-kasparas-atgims-tado-ivanausko-zoologijos-muziejuje-172-298854
  13. Lokys Kasparas į Kauną sugrįžo kaip muziejaus eksponatas http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/zoologijos-muziejuje-naujas-eksponatas-lokys-kasparas-grizo-i-kauna-418725
  14. Baltojo lokio Kasparo voljere įsikūrė Korsakai http://www.delfi.lt/grynas/gyvenimas/baltojo-lokio-kasparo-voljere-isikure-korsakai.d?id=63304630
  15. Zoologijos sode nugaišo liūtas Simba – jį pakeis jauniklių pora http://kauno.diena.lt/naujienos/kauno-miestas/miesto-pulsas/zoologijos-sode-nugaiso-liutas-simba-ji-pakeis-jaunikliu-pora
  16. Lietuvos zoologijos sode Kaune nugaišo liūtas Simba http://www.15min.lt/naujiena/gyvunu-klubas/ivykiai/lietuvos-zoologijos-sode-kaune-nugaiso-liutas-simba-172-315564
  17. Kaunas vėl riaumoja: į Lietuvos zoologijos sodą atkeliavo du liūtai iš Olandijos http://www.15min.lt/naujiena/gyvunu-klubas/ivykiai/i-lietuvos-zoologijos-soda-atvyksta-du-liutai-is-olandijos-172-541637
  18. Zoologijos sode pasitinka nauji gyvūnai http://www.delfi.lt/projektai/archive/zoologijos-sode-pasitinka-nauji-gyvunai.d?id=65223833
  19. Zoologijos sode šiukšlės virsta žaislais https://www.15min.lt/naujiena/gyvunu-klubas/ivykiai/zoologijos-sode-siuksles-virsta-zaislais-172-606101
  20. Parduodami gyvūnai https://www.zoosodas.lt/gyvunai/parduodami-gyvunai/
  21. Į Zoologijos sodą Kaune skraidinamas potencialus jaunikis / http://www.ve.lt/naujienos/laisvalaikis/gyvunai/i-zoologijos-soda-kaune-skraidinamas-potencialus-jaunikis-1096012/
  22. Zoologijos sode pasitinka nauji gyvūnai http://www.delfi.lt/projektai/archive/zoologijos-sode-pasitinka-nauji-gyvunai.d?id=65223833
  23. Lietuvos zoologijos sode – egzotiški gyvūnai iš Madagaskaro / http://www.delfi.lt/grynas/gamta/lietuvos-zoologijos-sode-egzotiski-gyvunai-is-madagaskaro.d?id=68661958
  24. Lietuvos zoologijos sode – naujų gyvūnų antplūdis / http://kaunas.kasvyksta.lt/2015/04/26/laisvalaikis/lietuvos-zoologijos-sode-nauju-gyvunu-antpludis/
  25. Naktį į zoologijos sodą Kaune atkeliavo įspūdingas gyvūnas / http://www.delfi.lt/grynas/gamta/nakti-i-zoologijos-soda-kaune-atkeliavo-ispudingas-gyvunas.d?id=68734326
  26. Į Kauno zoologijos sodą atgabenti du nauji liūtai / http://www.delfi.lt/grynas/gamta/i-kauno-zoologijos-soda-atgabenti-du-nauji-liutai.d?id=69595098
  27. Naujieji Kauno zoologijos sodo liūtai pasirodė lankytojams / http://www.delfi.lt/grynas/gamta/naujieji-kauno-zoologijos-sodo-liutai-pasirode-lankytojams.d?id=69610596
  28. Kaune įsikūrė labai draugiškas skorpionas: visi norintys gali jį pamatyti / http://www.delfi.lt/grynas/gamta/kaune-isikure-labai-draugiskas-skorpionas-visi-norintys-gali-ji-pamatyti.d?id=70312472
  29. Zoologijos sode pirmą kartą apsigyveno milžiniška tinklinė žirafa / http://kaunas.kasvyksta.lt/2016/10/17/gamta/zoologijos-sode-pirma-karta-apsigyveno-tinkline-zirafa/
  30. Naujas gyventojas į Kauno zoologijos sodą atkeliavo iš Talino http://gamta.lrytas.lt/fauna/naujas-gyventojas-i-kauno-zoologijos-soda-atkeliavo-is-talino.htm
  31. Į Kauno zoologijos sodą atvykęs manulas http://www.15min.lt/galerija/i-kauno-zoologijos-soda-atvykes-manulas-116272#_
  32. Zoologijos sode orientacija į gyvūnų gerovę ir dideli planai ateičiai / http://kaunozinios.lt/miestas/zoologijos-sode-orientacija-i-gyvunu-gerove-ir-dideli-planai-ateiciai_78109.html
  33. Gyvoji gamta, sud., R. Binney, Vilnius, 1990, 247 p.
  34. Iš užsienio atvykę specialistai palengvino zoologijos sodo gyventojų gyvenimą /http://kaunas.kasvyksta.lt/2016/02/11/gamta/is-uzsienio-atvyke-specialistai-palengvino-zoologijos-sodo-gyventoju-gyvenima/#ixzz4R3wM5ngK
  35. Zoologijos sode orientacija į gyvūnų gerovę ir dideli planai ateičiai http://kaunozinios.lt/miestas/zoologijos-sode-orientacija-i-gyvunu-gerove-ir-dideli-planai-ateiciai_78109.html
  36. Lietuvos zoologijos sodo rekonstrukcijai – 11 mln. eurų http://bustas.lrytas.lt/nekilnojamasis-turtas/lietuvos-zoologijos-sodo-rekonstrukcijai-11-mln-euru.htm
  37. Kaip už 11 mln. eurų pasikeis Lietuvos zoologijos sodas? http://m.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/kaip-uz-11-mln-euru-pasikeis-lietuvos-zoologijos-sodas-798124
  38. Lietuvos zoologijos sodo vilkai dovanų gavo mėsos tortą http://gamta.lrytas.lt/fauna/2017/04/30/news/lietuvos-zoologijos-sodo-vilkai-dovanu-gavo-mesos-torta-999609/
  39. Kaune bus filmuojama kino juosta: bus stabdomas eismas, išjungtas apšvietimas, aidės šūviai / http://kaunas.kasvyksta.lt/2016/11/12/kultura/kaune-bus-filmuojama-kino-juosta-bus-stabdomas-eismas-isjungtas-apsvietimas-aides-suviai/
  40. Interaktyvi Knygelė Mylimukai LT / https://www.youtube.com/watch?v=9H9qW9ulW4I

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka