Raudonpilvė kūmutė
| Bombina bombina Apsauga: 5(Rs) – Atkurta rūšis |
||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
.jpg) Raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Raudonpilvė kūmutė (lot. Bombina bombina, angl. European Fire-bellied Toad, vok. Rotbauchunke) – kūmučių (Bombinatoridae) šeimos varliagyvis.
Aptinkama kūdrose, tvenkiniuose, grioviuose, senvagėse, žemapelkių balose, kur gausu vandens augmenijos, nėra srovės. Kūmutėms būtina pieva aplink vandens telkinį, kur jos medžioja. Minta įvairiais bestuburiais, buožgalviai daugiausia maitinasi mikroorganizmais ir dumbliais.
Požymiai[taisyti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje paprastai neužauga didesnė nei 4 cm. Oda su smulkiomis karpelėmis. Nugara tamsiai pilka su neryškiomis juodomis ar žalsvomis dėmėmis ir baltais taškeliais. Plaukiojamosios plėvės yra tik ant užpakalinių kojų.
Užpulta plėšrūno kūmutė atlošia galvą ir pakelia kojas – demonstruodama ryškų raštą ir perspėja, kad yra nuodinga ir ją pulti pavojinga. Jos odoje tarp gumburėlių yra poros, išskiriančios frinoliziną, kuris žinduolių kūne ardo kraują.
Dauginimasis ir vystymasis[taisyti | redaguoti vikitekstą]
Gyvenimo ciklas skirstomas į sausumos (nesiveisimo) ir vandens (veisimosi) periodus. Pavasarį, atšilus orui, iš žiemojimo vietų kūmutės traukia į vandens telkinius, kur vandeniui sušilus iki 13-14 °C prasideda nerštas. Tuoktuvių metu patinai skleidžia melodingus garsus – „kukuoja“: kūmučių rezonatoriai (balso maišai) yra vidiniai (kvarkiant išsipučia po oda). Apvaisinimas išorinis, buožgalviai iš kiaušinėlių išsivysto per 5-7 dienas. Per visą vasarą viena patelė gali padėti 35 – 1236 kiaušinių.[1]
Metamorfozė paprastai baigiasi iki rugpjūčio. Sukaupusios atsargas žiemai, spalį kūmutės pradeda ieškoti žiemaviečių. Žiemoja po akmenimis, medžių šaknimis, graužikų urvuose ar vandens telkinyje įsiraususios į dumblą, kartais slepiasi ir žmonių rūsiuose. [2]
Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Nyksta dėl tinkamų buveinių nykimo: mažų vandens telkinių užaugimo arba žuvų juose užveisimo.
Šaltiniai[taisyti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Lietuvos gamtos fondas - Varliagyviai“. glis.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-04-30.
- ↑ Balinių vėžlių ir retųjų varliagyvių: skiauterėtųjų tritonų ir raudonpilvių kūmučių apsauga, Lietuvos gamtos fondas, sudarytojas Nerijus Zableckis, 2008 m., ISBN 978-9986-25-039-5
