Patarška

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Numida meleagris
Naminė patarška (Numida meleagris)
Naminė patarška (Numida meleagris)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Vištiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Galliformes))
Šeima: Patarškiniai
(Wikispecies-logo.svg Numididae)
Gentis: Patarškos
(Wikispecies-logo.svg Numida)
Rūšis: Patarška
(Wikispecies-logo.svg Numida meleagris)
Binomas
Numida meleagris
Linnaeus, 1758

Patarška (Perlinė višta, Pentarda) (angl. Guineafowl, rus. Цесарка) – naminis patarškinių šeimos paukštis, kuris yra giminingas fazanui, kalakutui, kurapkai, turintis ilgą domestikacijos istoriją, kurioje daugiausiai siejamas su kuoduotąja patarška (Guttera pucherani).

Pasaulyje sutinkama daugiau kaip 20 naminių patarškų rūšių. Suaugusi patarška sveria apie 2 kg, padeda nuo 80 iki 100 kiaušinių. Kiaušinis sveria 42–46 g, pasižymi ypač kietu lukštu. Kiaušiniai tinkami maistui, nesugenda labai ilgą laiką – net iki pusės metų. Kai kurios perlinių vištų veislės (pavyzdžiui, Zagorsko baltakrūtinės) gali padėti net iki 200 kiaušinių per metus, todėl laikomos dedeklėmis.

Kiaušinius stengiasi padėti slapta, aukštoje žolėje ant žemės. Padeda apie 15–18 kiaušinių ir tik tada ima perėti. Peri 28–30 dienų. Jaunikliai auga gana lėtai, todėl auginti šiuos paukščius mėsai nenaudinga. Tai labiau dekoratyvinis, sodybą puošiantis paukštis. Paukščiai ypač gyvybingi – neužsibūna vienoje vietoje, nuolat ko nors ieško. Draugiški tarpusavyje, bet nepakenčia kitų rūšių paukščių, todėl patartina auginti su stambesniais gyvūnais. Gerai skraido, todėl tenka pakirpti sparnus, uždengti tinklu voljerą. Mėgsta naktis praleisti aukštesnėse, sunkiau prieinamose vietose ant medžių ar stogų.

Perlinės vištos dažnai auginamos ekologiniuose ūkiuose, nes lesa įvairius vabzdžius kenkėjus, kurių vengia kiti paukščiai, pavyzdžiui, kolorado vabalus. Patarškų racionas nesiskiria nuo kitų naminių paukščių – fazanų ar naminių vištų. Labai atsparios ligoms.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos ūkiuose, sodybose sutinkamos kelių tipų perlinės vištos: tamsios slapukės ir baltosios, kurios būna baltos, žydros, šviesiai pilkos, pilkosios baltakrūtinės ir kitokios. Lietuvoje vyrauja pilkosios perlinės vištos – slapukės (61 proc.).

Slapukės. Šių patarškų liemuo ilgas, horizontalus, ovalios formos, galva neapsiplunksnavusi su mėsine atauga, žydrai balta, šiek tiek pailgėjusi. Auselės (pabarzdė) suapvalėjusios, raudonos spalvos, snapas pailgėjęs, tamsiai rožinis, kaklas vidutinio ilgumo, išlenktas, viršutinėje dalyje silpnai apsiplunksnavęs. Nugara nuolaidi uodegos pusėn, sparnai gerai išsivystę, suapvalėję; uodega trumpa, nuleista žemyn, kojos tamsiai pilkos. Kaklo plunksnos žydrai lelijinės spalvos, plasnojamosios plunksnos yra skersai dryžuotos. Visame paukščių kūne ant tamsiai pilko fono gausu baltų apvalių dėmelių.

Suaugę patinai ir patelės sveria apie 1,5–1,7 kg, patelės per metus sudeda apie 120 kiaušinių, kurių lukštas labai tvirtas, rausvai rudos spalvos. Perlinės vištos lytinę brandą pasiekia 6–8 mėn. amžiaus. Paukščiai gana gyvybingi.

Baltosios. Šių patarškų eksterjeras išsiskiria pailgėjusiu liemeniu ir gilia krūtine. Jų plunksnos yra baltos spalvos, oda šviesi. Šio tipo vištos yra geresnio dėslumo, didesnio svorio ir labiau prisitaikiusios prie aplinkos sąlygų, palyginti su slapukėmis.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka