Šventasis ibis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Threskiornis aethiopicus
Šventieji ibiai (Threskiornis aethiopicus)
Šventasis ibis (Threskiornis aethiopicus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Gandriniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Ciconiiformes)
Šeima: Ibiniai
(Wikispecies-logo.svg Threskiornithidae)
Gentis: Šventieji ibiai
(Wikispecies-logo.svg Threskiornis)
Rūšis: Šventasis ibis
(Wikispecies-logo.svg Threskiornis aethiopicus)
Binomas
Threskiornis aethiopicus
Latham, 1790

Šventasis ibis (lot. Threskiornis aethiopicus) – ibisinių (Threskiornithidae) šeimos paukštis.

Senovės Egipte buvo laikomas šventuoju paukščiu, išminties ir teisingumo dievo Toto simboliu. Pats Totas vaizduotas su ibio galva. Toto šventykloje laikyta gausybė ibių, o jų kūnai būdavo balzamuojami. Senovės Egipte ibių buvo daug ir jie netrukdomi veisėsi net ir miestuose, tačiau dabartiniame Egipte jų sutinkama labai retai.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šventasis ibis yra mažesnis už baltąjį gandrą. Patinas ir patelė baltos spalvos, plasnojamųjų plunksnų galai juodi, su violetiniu atspalviu. Vidinės mažosios plasnojamosios plunksnos ilgos, jų galai išsidraikę, raityti. Nukarusios jos dengia net uodegą. Snapas ir kojos juodi. Rainelė tamsiai ruda su rausvu išoriniu žiedu. Nesubrendusių individų galvą ir kaklą dengia trumpos juodos ir baltos plunksnelės. Puošniosios plunksnos silpnai išsivysčiusios. Jaunikliai pilkšvai balti. Vidinės mažosios plasnojamosios plunksnos pailgėjusios, tačiau jų galai lygūs, neraityti. Galvą ir kaklą dengia balsvos plunksnelės. Galvos ir kaklo šonai tamsiai rudi, tačiau plunksnų pamatinė dalis balta. Snapas storas, trumpas, truputį lenktas, rausvas.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šventasis ibis paplitęs Afrikoje į pietus nuo Sacharos, pietų Arabijoje iki Persijos įlankos krantų, Tigro ir Eufrato upių aukštupyje, Madagaskare ir Aldabroje.

Į Lietuvą užskrenda pavieniai paukščiai migracijos laikotarpiu.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Perėjimo laikotarpiu šventasis ibis aptinkamas upių, ežerų slėniuose, klajojančių ibių dažnai pastebima ryžių laukuose, vandens telkinių pakraščiuose. Aktyvus dieną, nakvoja medžiuose. Nebijo žmogaus, nes nuo seno yra globojamas. Maisto ieško vaikščiodamas ir savo ilgu lenktu snapu krapštydamas žemę. Dažnai laikosi grupėmis. Pabaidymas šventasis ibis dažnai tupia į medį.

Lizdus krauna medžiuose iš šakų, vidų iškloja sausomis žolėmis, plunksnomis. Dėtyje paprastai būna 3–4 kiaušiniai, perimi maždaug mėnesį. 6–7 savaičių jaunikliai jau moka skraidyti ir palieka lizdą.

Minta bestuburiais:: kirmėlėmis, vabzdžiais, vėžiagyviais ir jų lervomis, moliuskais, žuvytėmis, varliagyviais.

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.