Pereiti prie turinio

Kartenos akmuo

Koordinatės: 55°54′38″š. pl. 21°28′15″r. ilg. / 55.910476°š. pl. 21.470813°r. ilg. / 55.910476; 21.470813
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kartenos akmuo

Laumės kūlis iš šiaurės pusės
Kartenos akmuo
Kartenos akmuo
Koordinatės
55°54′38″š. pl. 21°28′15″r. ilg. / 55.910476°š. pl. 21.470813°r. ilg. / 55.910476; 21.470813
Vieta Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kartenos seniūnija
Aukštis 0,85 m
Plotas 1 m²
Registro Nr. 5225 / M30; AR507 /

Kartenos akmuo, vadinamas Laumės kūliu su Karvės (kitaip – Velnio) pėda (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 5225, senas registro kodas – M30, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR507) – mitologinis akmuo pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kartenoje (Kartenos seniūnija), 0,66 km į šiaurę nuo kelio  2222  VėžaičiaiMikoliškiaiKartena , 0,24 km į vakarus – šiaurės vakarus nuo Kartenos piliakalnio, 30 m į pietus nuo Minijos, jos intako Kūlupio dešiniajame krante.

Laumės kūlis iš pietryčių pusės
Karvės arba Velnio pėda
Laumės (vaiko) pėdos
Ledynmečio akmenų nuogulos Laumės kūlio aplinkoje

Akmuo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai ovalo pavidalo stambiagrūdis pilkšvas granitas, pailgas šiaurės vakarų – pietryčių (šiaurės – pietų) kryptimi, 2,95 m ilgio, iki 1,98 m pločio, 25–85 cm aukščio. Paviršiuje yra keli įdubimai, laikomi pėdomis. Ryškiausias yra šiaurės vakarinėje dalyje esantis 17 cm ilgio, 15 cm pločio ir 1,5 cm gylio įdubimas, vadinamas karvės (kitų – velnio) pėda. Ties viduriu yra kelios – 12×5 cm, 2–4×10 cm dydžio įdubos, laikomos laumės arba vaiko pėdomis.[1] Įdubimai gamtinės kilmės, ne žmogaus rankų darbo.

Teritorijos plotas – 1,0 m².

Laumės kūlis iš pietvakarių pusės

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietos gyventojams akmuo žinomas nuo seno. Padavimai mena, kad žmonės prie (ant) akmens matydavę naktį, ar net dieną, drabužius velėjančias laumes, o kitąsyk samdinė merga prie jo išvydusi kareivį, kuris išnykęs jai pagarbinus Jėzų Kristų. Akmuo guli tarp Kartenos piliakalnio ir kitapus Kūlupio esančio Kartenos Lurdo, kuris, manoma, įrengtas pagonių alkvietėje.

Pasakojama, kad seniau jame kanopą įminė karvė, pasak kitų – akmenį nešęs ir pametęs velnias.

1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (AR507),[2] 1997 m. įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro mitologinių vietų sąrašą (M30),[3] 2005 m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.[4]

2012 m. akmens aplinką tyrė Julius Kanarskas. Ištirtas 7 m² plotas, kultūrinio sluoksnio nerasta, aptiktas ledynmečio paliktų akmenų nuogulų sluoksnis.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. – Vilnius: Diemedis, 1998. – P. 76–77
  2. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 135
  3. Valstybės žinios – 1998, vasario 7. – Nr. 14
  4. Kultūros vertybių registras: Vad. Laumės akmeniu, kitaip su „Karvės“, „Velnio pėda“
  • Ignas Jablonskis. Kai kurie žvalgyti archeologiniai paminklai Kretingos ir gretimuose rajonuose. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 1254. – L. 18 (brėž. L-12)
  • Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. – Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]