Kuršo vyskupija

	Episcopatus Curoniensis ; Kuršo vyskupija
	Livonijos konfederacijos dalis (1435-1560); Danijos-Norvegijos dalis (1560-1585)
	Herbas
	Location of {{{paprastas_pav}}}
Sostinė	Piltenė
Kalbos	lotynų, vokiečių, kuršių
Valdymo forma	Bažnytinė valstybė
Era	Viduramžiai
Valiuta	ferdingas, šilingas

Kuršo vyskupija (lot. Episcopatus Curoniensis, latv. Kurzemes bīskapija) – bažnytinė valstybė, gyvavusi 1234–1585 m. dabartinėje vakarų Latvijoje.^[1] Priklausė Rygos arkivyskupui. Plotas apie 4500 km². Vyskupų rezidencija buvo Piltenėje, kapitulos – Aizputėje.^[2]

Nuo 1435 m. iki 1561 m. buvo Livonijos konfederacijos dalis, 1560–1585 m. priklausė Danijai (tuo metu vadinta dan. Stift Kurland).

Istorija

Vyskupija įkurta 1234 m., po to, kai kuršių kunigaikštis Lamechinas 1230 m. pasirašė sutartį su popiežiaus vicelegatu dėl krikščionybės priėmimo. Tada buvo skirtas pirmasis vyskupas, dominikonų vienuolis Engelbertas. Formaliai vyskupijai iš pradžių priklausė visos kuršių žemės. Tačiau nuo 1242 m. kuršių krašte įsigalėjo Livonijos ordinas. 1253 m. kuršių žemės perdalintos tarp vyskupo ir Livonijos ordino, vyskupijai paliekant tris tarpusavyje nesusisiekiančias valdas pajūryje.

1252 m. Kryžiuočių ordino ir Kuršių vyskupo sutartimi Klaipėdoje numatyta pastatyti pilį; 1/3 miesto turėjo atitekti vyskupui, 2/3 – ordinui. 1258 m. pastatyta katedra ir parapinė bažnyčia, į Klaipėdą perkelta Kuršo vyskupo rezidencija.^[3] 1260 m. ordinui pralaimėjus Durbės mūšį, kuršių krašte kilo dideli neramumai, ir 1263 m. vyskupas išvyko iš krašto. Vyskupai grįžo reziduoti tik 1290 m., kai visi neramumai buvo numalšinti. 1435 m. vyskupija įsijungė į Livonijos konfederaciją.

1560 m., vykstant Livonijos karui ir Livonijai pralaimint, vyskupas Jonas II Miunhauzenas (tuo metu jis valdė ir Ozelio-Vikos vyskupiją) nutarė parduoti vyskupijas Danijos karalystei. Teritorijas Danijos karalius perleido teritorijas Magnusui Holšteiniečiui. Nuo 1570 m. šis susidėjo su Rusija ir net buvo nominaliai tituluojamas Livonijos karaliumi, ketindamas prisijungti visą Livoniją, tačiau 1577 m. atsisakė savo planų.

1578 m. jis pasiprašė ATR globos, tačiau to nepripažino nei Seimas, nei Danija. 1583 m. po Magnuso mirties ATR kariuomenė įsiveržė į vyskupiją. 1585 m. Kronebergo sutartimi vyskupijos teritorijos parduotos ATR. Jos buvo inkorporuotos į Infliantus.

Šaltiniai

↑ Edvardas Gudavičius. Kuršo vyskupija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 330 psl.
↑ Kuršo vyskupija. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-11-14).
↑ Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 28

[1] Edvardas Gudavičius. Kuršo vyskupija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 330 psl.

[2] Kuršo vyskupija. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-11-14).

[3] Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 28

[1]

[2]

[3]