Šatilgalis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šatilgalis
Šatilgalio kryžkelė 2011.JPG
Senoji Šatilgalio kaimo kryžkelė

Šatilgalis
Koordinatės 55°56′24″š. pl. 21°27′36″r. ilg. / 55.940°š. pl. 21.460°r. ilg. / 55.940; 21.460 (Šatilgalis)Koordinatės: 55°56′24″š. pl. 21°27′36″r. ilg. / 55.940°š. pl. 21.460°r. ilg. / 55.940; 21.460 (Šatilgalis)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kūlupėnų seniūnija
Gyventojų (2011) 31
Commons-logo.svg Vikiteka ŠatilgalisVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Šatil̃galis

Šatilgalis – kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 4 km į pietus nuo Kūlupėnų, 2 km į šiaurės vakarus nuo Kartenos, prie kelio Kartena-Kūlupėnai, Minijos dešiniajame krante, abipus jos intako Palčio upelio.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Susiformavo XIX a. pirmoje pusėje Asteikių kaimo žemių pietiniame pakraštyje, prie Kretingos dvaro miško (dabar – Rubulių miškų masyvas). Žemėlapiuose žymimas nuo XIX a. antrosios pusės. Priklausė Kretingos valsčiaus Daktarų seniūnijos Asteikių kaimo bendruomenei.[2] XX a. pradžioje tapo savarankišku kaimu, kuriame 1923 m. buvo 17 sodybų.[3] Tarpukariu veikė pavasarininkų kuopa.

1945 m. rusų kareiviai nužudė kaimo gyventoją Petrą Rudį. Po Antrojo pasaulinio karo į Sibirą ištremtos Juozo Gaubio ir Juozo Žilio šeimos (6 žmonės).[4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 Daktarų seniūnija, Kretingos valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
19151918 Kretingos valsčius, Kretingos apskritis, Oberosto Lietuvos sritis
19191940 Kūlupėnų seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19401941 Kūlupėnų apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
19411944 Kūlupėnų seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Ostlando Lietuvos generalinė sritis
19441950 Kūlupėnų apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19501953 Kūlupėnų apylinkė, Salantų rajonas, Klaipėdos sritis
19531959 Kūlupėnų apylinkė, Salantų rajonas
19591995 Kūlupėnų apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 Kūlupėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. 1-oji Kūlupėnų seniūnaitija, Kūlupėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7] 1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10]
104 115 80 54 42 39 31


Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šatilgalio kryžkelės koplytstulpis ir kryžius
  • Kaimo pietvakarinėje dalyje buvusi pelkėta dauba, vadinama Karyklėmis. Pasakojama, kad carų laikais jose ponai bausdavo, mušdavo ir kardavo baudžiauninkus, o negyvus sumesdavo į pelkes.[11] Pasak kitų padavimų, šiose pelkėse rusų kareiviai pakorė ir nuskandino 1863 m. sukilėlius.
  • Senojoje kaimo kryžkelėje nuo seno stovėjo medinis koplytstulpis su Šv. Jurgio skulptūra, greta kurio 1901 m. pastatytas ažūrinis, stilizuoto augalinio ir geometrinio motyvo ornamentais papuoštas kaltinis kryžius, skirtas krikščionybės jubiliejui paminėti. Ta proga vietoje senojo buvo pastatytas naujas koplytstulpis su kaltiniu ornamentuotu kryželiu, kuris 1935 m. ir XX a. antroje pusėje atnaujintas. Kryžius ir koplytstulpis statyti bendromis kaimo gyventojų lėšomis, apjuosti statinių tvora. Kaltinis kryžius – saugotinas kultūros paveldo objektas, o koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu 1971 m. – registrinis kultūros paeldo objektas (unikalus kodas – 9552; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. DV1554).[12] Abu vertingi kaip Žemaičių kraštui būdingi kryždirbystės kūriniai, sukurti nežinomų XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Kartenos apylinkės liaudies meistrų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
  2. Išrašas iš Kauno gubernijos taikos teisėjo apylinkių ir valsčių 1870 m. sąrašo. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 16, b. 5
  3. Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 114
  4. 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai. - Vilnius, 1993. - Kn. 1. - P. 433, 465–466
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. 6,0 6,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  11. Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. - Vilnius, 1996. - P. 104
  12. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 669 Kulūros vertybių registras: Koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu ir Šv. Jurgio skulptūra

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės

Blank-50px.png Aukštkalviai Pipirai – 2,6 km KŪLUPĖNAI – 2 km
Asteikiai
Blank-50px.png
Voveraičiai – 7 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Martynaičiai – 2 km
Žadeikiai
KRETINGA – 14,5 km
Abakai – 4 km KARTENA – 2 km