Prystovų senosios kapinės
| Prystovų senosios kapinės | |||
|---|---|---|---|
  Prystovų senosios kapinės |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Kūlupėnų seniūnija | ||
| Plotas | 1336 m² | ||
| Naudotas | XVI a. - XX a. pr. | ||
| Žvalgytas | 1935, 1953, 1979, 1986, 1992, 1995, 2000, 2014, 2015 m. | ||
| Registro Nr. | 24230 | ||
Prystovų senosios kapinės, vadinamos Marų kapeliais (valstybės saugoma regioninio reikšmingumo lygmens kultūros vertybė: unikalus kodas - 24230, senas vertybės kodas - L563) – kapinės Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Prystovų kaime (Kūlupėnų seniūnija), 0,42 km į pietryčius nuo Minijos ir Mišupės santakos, Minijos dešiniojo kranto vingyje.
Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įrengtos slėnio kalvelėje, iškylančioje iki 1,5 m aukščio.[1] Jos ovalo plano, pailgos šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi, 51 m ilgio ir 32 m pločio,[2] apjuostos akmenų pylimo, kurio šiaurės rytiniame gale buvę įrengti 1,5 m pločio vartai. Paviršius banguotas, žemėjantis link krašto. Palei pylimą auga pavieniai medžiai. Rytinėje dalyje stovi koplytėlė, o abipus jos – po kryžių.
Dailės ir memorialinį vertingųjų savybių pobūdį turintis kultūros paveldo objektas. Kapinių plotas – 0,1336 ha, perimetras – 120 metrų.[3]
Koplytėlė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Medinė, stačiakampė stačiasienė, vienkamarė, atvira iš priekio, su vienvėrėmis įstiklintomis durelėmis, pastatyta ant akmenų pagrindo. Sienos Stogas trišlaitis, apskardintas. Frontonas aklinas, priekyje paremtas ant 2 kolonėlių, kraštuose puoštas pridėtiniais kiauraraščiais stilizuoto augalinio motyvo ornamentais. Virš kraigo priekyje kyla kaltinis, ornamentuotas kryželis. Viduje yra Švč. Mergelės Marijos litografija. Koplytėlės aukštis – 2,00 m.
Kryžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Geležiniai, kaltiniai, įtvirtinti į tašyto akmens pagrindą. Kryžių sudaro stačiakampis stiebas ir skersinis. Viršūnės ir pečių galai profiliuoti, užsibaigia rutuliais. Skersinio šonus ir kryžmą puošia pridėtiniai ažūriniai stilizuoto augalinio motyvo ornamentai. Bendras aukštis apie 1,70 m.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kapines įrengtos XVI a. bendro naudojimo kaimo žemėse. Jose iki XIX a. buvo laidojami Prystovų kaimo gyventojai. Pasakojama, kad daug žmonių buvo palaidota XVII–XVIII a. siaučiant marui, todėl kapinės vadinamos Marų kapeliais.
Mirusiuosius pradėjus laidoti XIX a. pradžioje įrengtose Kartenos parapijos kapinėse, kaimo kapinės buvo uždarytos. Jose iki XX a. vidurio laidoti asmenys, kurių nepriimdavo į parapijos kapines: savižudžiai, iš Minijos ištraukti neatpažinti skenduoliai, negyvi gimę ir nekrikštyti mirę kūdikiai.
Nuo seno kapines juosia akmenų pylimas, o mirusiųjų atminimui buvo statomi mediniai kryžiai ir koplytėlės. 1936 m. vietoje sunykusių ąžuolinių kryžių pastatyti du geležiniai kalvio darbo kryžiai ir atnaujinta koplytėlė. Seniau joje buvo nežinomo XIX a. liaudies meistro sukurtos medinės Marijos, nežinomo šventojo ir 2 angeliukų skulptūros.[4] Dabartinę koplytėlę 1996 m. pastatė žemės savininkas Algirdas Mažeika, o darė meistras Bronius Sermontis iš Dauginčių kaimo.
1935 m. kapines kaip kultūros paveldo objektą išaiškino Stropelių pradžios mokyklos vedėjas Stasys Vilkys.[5] 1997 m. įrašytos į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą (registro kodas L563),[6] 2005 m. pripažintos valstybės saugoma kultūros vertybe.[7] Kapinių koplytėlė – registrinis kultūros paveldo objektas (unikalus kodas 9551; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. DV1553).[8]
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1953 m. kapines aprašė Salantų rajono Stropelių kaimo klubo-skaityklos vedėja Aldona Kilkuvienė. 1979 m. žvalgė Ignas Jablonskis, 1986, 1992, 2000 ir 2014 m. – Julius Kanarskas, 1995 m. – istorikės Loreta Kazlavickienė ir Jadvyga Verksnienė (Kultūros paveldo centras), 2015 m. – Jolanta Paunksnienė (Kultūros paveldo centras). 1974, 1983, 1995 ir 2015 m. kapinės kartografuotos.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. – Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976
- ↑ Ignas Jablonskis. Kai kurie žvalgyti archeologiniai paminklai Kretingos ir gretimuose rajonuose. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1. – B. 1254. – L. 10 (brėž. L-5)
- ↑ Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). – Kaunas: Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1983. – L. 115, 125
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 669
- ↑ Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1. – B. 20. – L. 89
- ↑ Valstybės žinios – 1998 m. vasario 7 d. – Nr. 14. – P. 60
- ↑ Prystovų kaimo senosios kapinės (unikalus kodas 24230). – Kultūros vertybių registras
- ↑ Koplytėlė su 2 ornamentuotais kryželiais, Marijos, nežinomo šventojo ir 2 angeliukų skulptūromis (unikalus kodas 9551). – Kultūros vertybių registras
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga[neveikianti nuoroda]
- „Prystovų kaimo senosios kapinės, vad. Maro kapeliais“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-02-19.
- „Koplytėlė su 2 ornamentuotais kryželiais, Marijos, nežinomo šventojo ir 2 angeliukų skulptūromis“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-02-19.