Kūlsodžio senosios kapinės
| Kūlsodžio senosios kapinės | |||
|---|---|---|---|
  Kūlsodžio senosios kapinės |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Kūlupėnų seniūnija | ||
| Plotas | 0,08 ha | ||
| Naudotas | XVI–XIX a. | ||
| Žvalgytas | 1960, 1982, 1992, 1995, 1999 m. | ||
| Tirtas | 1898 m. | ||
| Registro Nr. | 24228 | ||
Kūlsodžio senosios kapinės, vadinamos Markapiais (valstybės saugoma regioninio reikšmingumo lygmens kultūros vertybė: unikalus kodas - 24228, senas vertybės kodas - L561, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV515) – neveikiančios kapinės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kūlsodyje (Kūlupėnų seniūnija), 0,29 km į pietus nuo kelio Nasrėnai–Gedgaudžiai tilto per Salantą, kairiajame upės krante.
Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įrengtos aukštumos šlaite. Šiaurinėje dalyje stūkso rytų – vakarų kryptimi pailga, 15×7 m dydžio pakiluma, iškylanti rytuose iki 1,5 m, o vakaruose – 2,5 m aukščio.[1] Likusią teritorijos dalį sudaro aukštumos šlaitas. Laidojimo žymių nesimato.
Teritorijos plotas – 0,08 ha, perimetras – 139 m.[2]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vadinamos Senkapiais, Markapiais. Pasakojama, kad jose XVI–XIX a. laidoti nuo maro ir kitų ligų mirę kaimo gyventojai. Vėliau laidota atsitiktinai: savižudžiai, neatpažinti skenduoliai, nekrikštyti mirę kūdikiai ir pan. Kapinėse stovėjo aukštas ąžuolinis kryžius, kuris nugriuvo XX a. 8 dešimtmetyje.[3]
Legendos mena, kad kapinių aplinkoje XVI a. buvo Apdėmių kaimas, sunaikintas karo su švedais metu.
1971–1984 m. kapinės (senkapis) buvo vietinės reikšmės archeologijos paminklas (numeris AV515),[4] 1997 m. įrašytos į kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą,[5] 2005 m. pripažintos valstybės saugoma kultūros vertybe.[6]
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1898 m. kasinėjo Kalnalio bažnyčios kunigas Juozapas Žiogas, radęs griautinių kapų su XVI a. pirmos pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetomis.[7]
1960 m. žvalgė Juozas Mickevičius, 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas), 1995 m. – Kultūros paveldo centro istorikės Loreta Kazlavickinė ir Jadvyga Verksnienė, 1999 m. – Julius Kanarskas.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. – Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976
- ↑ Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). – Kaunas: Visasąjunginio žemės ūkio ministerijos žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1983. – L. 120
- ↑ Julius Kanarskas. Kūlsodžio kaimo kapinės (Kūlupėnų apyl., Kretingos raj.). – Kretinga, 1993. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4. – B. 205. – L. 11-16, 18
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 249
- ↑ Valstybės žinios – 1998. – Nr. 14. – P. 60
- ↑ Kūlsodžio k. antrosios senosios kapinės (unikalus objekto kodas 24228). – Kultūros vertybių registras[neveikianti nuoroda]
- ↑ И. Жогасъ. Археологическіе заметки по Тельшевскому уѣзду. – Памятная книжка Ковенской губерніи на 1901 годъ. – Ковнa, 1900. – C. 1-4
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- „Kūlsodžio kaimo antrosios senosios kapinės“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2017-02-18.