Kūlsodžio senosios kapinės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kūlsodžio senosios kapinės
Kūlsodžio kapinės 1999.JPG
Kapinių vaizdas iš šiaurės rytų pusės

Kūlsodžio senosios kapinės
Koordinatės
55°59′11″š. pl. 21°31′39″r. ilg. / 55.986286°š. pl. 21.527408°r. ilg. / 55.986286; 21.527408Koordinatės: 55°59′11″š. pl. 21°31′39″r. ilg. / 55.986286°š. pl. 21.527408°r. ilg. / 55.986286; 21.527408
Savivaldybė Kretingos rajonas
Seniūnija Kūlupėnų seniūnija
Plotas 0,08 ha
Naudotas XVIXIX a.
Žvalgytas 1960, 1982, 1992, 1995, 1999 m.
Tirtas 1898 m.
Registro Nr. 24228

Kūlsodžio senosios kapinės, vadinamos Markapiais (valstybės saugoma regioninio reikšmingumo lygmens kultūros vertybė: unikalus kodas - 24228, senas vertybės kodas - L561, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV515) – neveikiančios kapinės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kūlsodyje (Kūlupėnų seniūnija), 0,29 km į pietus nuo kelio NasrėnaiGedgaudžiai tilto per Salantą, kairiajame upės krante.

Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos aukštumos šlaite. Šiaurinėje dalyje stūkso rytų – vakarų kryptimi pailga, 15×7 m dydžio pakiluma, iškylanti rytuose iki 1,5 m, o vakaruose – 2,5 m aukščio.[1] Likusią teritorijos dalį sudaro aukštumos šlaitas. Laidojimo žymių nesimato.

Teritorijos plotas – 0,08 ha, perimetras – 139 m.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vadinamos Senkapiais, Markapiais. Pasakojama, kad jose XVIXIX a. laidoti nuo maro ir kitų ligų mirę kaimo gyventojai. Vėliau laidota atsitiktinai: savižudžiai, neatpažinti skenduoliai, nekrikštyti mirę kūdikiai ir pan. Kapinėse stovėjo aukštas ąžuolinis kryžius, kuris nugriuvo XX a. 8 dešimtmetyje.[3]

Legendos mena, kad kapinių aplinkoje XVI a. buvo Apdėmių kaimas, sunaikintas karo su švedais metu.

19711984 m. kapinės (senkapis) buvo vietinės reikšmės archeologijos paminklas (numeris AV515),[4] 1997 m. įrašytos į kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą,[5] 2005 m. pripažintos valstybės saugoma kultūros vertybe.[6]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1898 m. kasinėjo Kalnalio bažnyčios kunigas Juozapas Žiogas, radęs griautinių kapų su XVI a. pirmos pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetomis.[7]

1960 m. žvalgė Juozas Mickevičius, 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas), 1995 m. – Kultūros paveldo centro istorikės Loreta Kazlavickinė ir Jadvyga Verksnienė, 1999 m. – Julius Kanarskas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. – Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976
  2. Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). – Kaunas: Visasąjunginio žemės ūkio ministerijos žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1983. – L. 120
  3. Julius Kanarskas. Kūlsodžio kaimo kapinės (Kūlupėnų apyl., Kretingos raj.). – Kretinga, 1993. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4. – B. 205. – L. 11-16, 18
  4. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 249
  5. Valstybės žinios – 1998. – Nr. 14. – P. 60
  6. Kūlsodžio k. antrosios senosios kapinės (unikalus objekto kodas 24228). – Kultūros vertybių registras
  7. И. Жогасъ. Археологическіе заметки по Тельшевскому уѣзду. – Памятная книжка Ковенской губерніи на 1901 годъ. – Ковнa, 1900. – C. 1-4

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]