Vytautas Jonas Nainys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vytautas Jonas Nainys
Jonas Vytautas Nainys.jpg
Gimė 1923 m. gegužės 26 d.
Kretinga
Mirė 1989 m. rugsėjo 18 d. (66 metai)
Kaunas
Tėvas Jonas Nainys
Veikla gydytojas, antropologas, teismo medicinos specialistas
Partija 1961 m. SSKP
Alma mater 1945 m. Kauno valstybinis universitetas

Jonas Vytautas Nainys (1923 m. gegužės 26 d. Kretingoje – 1989 m. rugsėjo 18 d. Kaune) – Lietuvos gydytojas, antropologas, teismo medicinos specialistas, medicinos mokslų daktaras, pedagogas, vadovėlių autorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė gydytojo šeimoje. Mokėsi Kretingos gimnazijoje, 1940 m. baigė Šiaulių gimnaziją. Studijavo Lietuvos veterinarijos akademijoje, vėliau – Kauno valstybiniame Vytauto Didžiojo universitete, 1945 m. baigė Kauno universiteto Medicinos fakultetą. 1946 m. Kauno universiteto Anatomijos katedros dėstytojas, vėliau dirbo Patologinės anatomijos ir teismo medicinos katedroje, specializavosi teismo medicinoje. 1950 m. apgynė medicinos mokslų kandidato disertaciją.

1950–1951 m. Kauno medicinos akademijos Anatomijos, 19561971 m. Teismo medicinos, nuo 1971 m. Anatomijos ir teismo medicinos katedros vedėjas. 19551960 m. Gydomojo fakulteto prodekanas ir dekanas; nuo 1968 m. profesorius. 1966 m. Tartu universitete apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją (habilitacinį darbą).

Nuo 1958 m. LSSR teismo medikų ir kriminalistų mokslinės draugijos pirmininkas. 1968–1988 m. LSSR buriavimo federacijos prezidiumo pirmininkas. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė aparatą plonoms kaulų plokštelėms gauti, metodą lyčiai nustatyti, sudarė žmogaus ūgio ir galūnių ilgių nustatymo iš galūnių proksimalinių kaulų lenteles.

Dalyvavo ekshumuojant ir ištiriant Kauno IX forte palaidotų II Pasaulinio karo aukų, taip pat Kristijono Donelaičio, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, kitų žymių asmenų palaikus.

Skaitė pranešimus tarptautiniuose kongresuose Los Andžele (1969 m.), Leningrade (1970 m.), VDR (1977, 1978, 1982, 1984 m.), Lenkijoje (1977, 1979 m.), Čekoslovakijoje (1984 m.). Paskelbė per 200 publikacijų, išleido teismo medicinos vadovėlį, keletą mokomųjų knygų ir metodinių rekomendacijų. [1][2]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Teismo medicina: vadovėlis (su Juozu Markuliu), 1969 m., 2 leid. 1979 m.
  • Teismo medicininis lavono tyrimas (su A. Cėpla), 1970 m.
  • Asmenybės nustatymas pagal galūnių proksimalius kaulus, 1972 m., rusų kalba
  • Gyvų žmonių tyrimas teismo medicinoje (su A. Cėpla), 1973 m., 2 leid. 1982 m.
  • Lavono apžiūra įvykio vietoje (su A. Cėpla), 1975 m.
  • Lietuvių antropologijos metmenys, bendraautoris, 1991 m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1983 m. LTSR nusipelnęs mokslo veikėjas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vytautas Jonas Nainys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 175
  2. Vytautas Jonas Nainys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVI (Naha-Omuta). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 10 psl.