Tintelių senosios kapinės

Koordinatės: 55°59′01″š. pl. 21°30′51″r. ilg. / 55.98359°š. pl. 21.514084°r. ilg. / 55.98359; 21.514084
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tintelių senosios kapinės

Kapinių vaizdas iš šiaurės rytų pusės. Po medžiais – Tintelių koplyčia
Tintelių senosios kapinės
Tintelių senosios kapinės
Koordinatės
55°59′01″š. pl. 21°30′51″r. ilg. / 55.98359°š. pl. 21.514084°r. ilg. / 55.98359; 21.514084
Vieta Kretingos rajonas
Seniūnija Kūlupėnų seniūnija
Plotas 0,06 ha
Naudotas XVIXVIII a.
Žvalgytas 1959, 1981, 1982, 1995, 1999, 2010 m.

Tintelių senosios kapinės, vadinamos Švedkapiu (saugotinas kultūros paveldo objektas) – neveikiančios kapinės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Tinteliuose (Kūlupėnų seniūnija), kelio Kretinga-Salantai kairėje pusėje, Kūlupio kairiajame krante.

Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos slėnio pakilumoje. Stačiakampio plano, 32 m ilgio šiaurės - pietų kryptimi, 17–19 m pločio.[1] Laidojimo žymių nesimato. Paviršius lygus, su nežymiu nuolydžiu į vakarus, apaugęs žole. Kapines iš šiaurės, vakarų ir pietų pusių juosia stambūs lauko rieduliai, o pietų ir rytų pakraščiuose auga pavieniai medžiai. Šiaurės rytų dalyje po aukštais medžiais stovi koplyčia. Priešais koplyčią yra kryžiaus pavidalo anotacinis kapinių ženklas.

Teritorijos plotas 0,06 ha, perimetras – 107 m.[2]

Koplyčia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Tintelių koplyčia.

Tinkuoto mūro, stačiakampė stačiasienė, vienanavė, su vienvėrėmis, iki pusės įstiklintomis durimis. Frontonas aukštas, lygiašonio trikampio pavidalo, su arkine niša, stogas trišlaitis, apskardintas. Koplyčioje yra medinė, polichrominė Švč. Mergelės Marijos skulptūra, o frontono nišoje – žmogaus ūgio Kristaus, nešančio kryžių, skulptūra.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapines vietos gyventojai vadina Švedkapiu ir pasakoja, kad jose buvę palaidoti švedų kariai, žuvę XVII-XVIII a. kovose su Lietuvos kariuomene.

Šalia kapinių XIX a. įsikūrė Tintelių palivarkas, kurio savininkai XIX a. II pusėje pastatė koplyčią. Tiesinant kelią Kretinga-Salantai, rytinė kapinių dalis atsidūrė po važiuojamąja dalimi.

19721984 m. kapinės – vietinės reikšmės archeologijos paminklas (AV519).[3] Nuo 1971 m. Kristaus, nešančio kryžių, skulptūra – registrinis kultūros paveldo objektas.[4]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1959 m. žvalgė Juozas Mickevičius, 1981 m. – Ignas Jablonskis, 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas), 1995 m. – Kultūros paveldo centras (Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė), 1999 ir 2010 m. – Julius Kanarskas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ignas Jablonskis. Kai kurie žvalgyti archeologiniai paminklai Kretingos ir gretimuose rajonuose. - Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. - F. 1, b. 1254. - L. 15 (brėž. L-9)
  2. Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai), Kaunas: Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1983. - L. 116, 127
  3. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 250
  4. Skulptūra „Kristus, nešantis kryžių“
  • Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. - Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976