Maurice Ravel
| Maurice Ravel | |
|---|---|
| |
| Maurice Ravel 1925 m. | |
| Gimė | 1875 m. kovo 7 d. Sibūras, Atlanto Pirėnai, Prancūzija |
| Mirė | 1937 m. gruodžio 28 d. (62 metai) Granada, Ispanija |
| Veikla | kompozitorius, Oksfordo universiteto garbės daktaras (nuo 1928 m.) |
 Vikiteka |
Maurice Ravel |
Žozefas-Morisas Ravelis (Joseph-Maurice Ravel; 1875 m. kovo 7 d. – 1937 m. gruodžio 28 d.) – prancūzų kompozitorius, Oksfordo universiteto garbės daktaras (nuo 1928 m.).
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ravelis gimė 1875 m. kovo 7 d. Sibūre. Buvo šveicarų inžinieriaus ir jo baskų kilmės žmonos sūnus. Būdamas 14 metų įstojo į Paryžiaus konservatoriją, o 1905 m. ją baigė. Nuo 1922 m. daug koncertavo Europos ir Amerikos šalyse, kur kaip pianistas ir dirigentas atlikdavo savo kūrinius.
Mirė 1937 m. gruodžio 28 d. Paryžiuje, būdamas 62 metų.[1]
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kūryba turi impresionistinių bruožų, sąsajų su muzikiniu (ypač ispanų) folkloru. Morisas Ravelis teigė, kad visi jo kūriniai yra paveikti E. Grygo harmonijos. M. Ravelį ištikus paralyžiui, kompozitorius pamiršo natas, nors puiki muzikinė klausa išliko.
Kūriniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1925 m. opera baletas „Vaikas ir burtai“.
- 1912 m. baletas „Dafnis ir Chlojė“.
- 1912 m. „Florinos sapnas“
Taip pat yra sukūręs kantatų, simfoninės muzikos kūrinių:
- 1907 m. „Ispaniškoji rapsodija “,
- 1920 m. „Valsas“,
- 1928 m. „Bolero“,
- 1931 m. 2 koncertus fortepijonui ir orkestrui (II – tik kairiajai rankai).
- 1903 m. styginių kvartetą.
- 1899 m. sonatų, pjesių fortepijonui „Pavana“.
- 1901 m. „Vandens žaismas“.
- 1905 m. ciklas „Atspindžiai“.
- 1908 m. ciklas „Nakties vizijos“.
- 1911 m. „Kilnūs ir sentimentalūs valsai“.
- 1917 m. siuita „Kupereno kapas“.
- 1922 m. vokalinių ciklų, choro ir solo dainų; instrumentavo M. Musorgskio „Parodos paveikslėlius“.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Henson, p. 1588
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Henson, R. A. (4 June 1988). „Maurice Ravel's Illness: A Tragedy of Lost Creativity“. British Medical Journal. 296 (6636): 1585–1588. doi:10.1136/bmj.296.6636.1585. JSTOR 29530952. PMC 2545963. PMID 3135020.