Dulokaimio-Kovrovo kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Geležies amžiaus baltų archeologinės kultūros:

Dulokaimio–Kovrovo kultūra, arba Sembos–Notangos kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, priklausiusi vakarų baltams. Kultūra nuo XX a. dešimto dešimtmečio vadinama pagal Dulokaimio (rus. Коврово) kaimo kapinyną Semboje, o XIX a. devintame dešimtmetyje šią kultūrą išskyrę vokiečių archeologai O. Tišleris ir E. Holakas ją vadino Sembos–Notangos kultūra, nes šiose prūsų žemėse aptariamoji kultūra sutinkama.[1] Ištirta apie 360 Dulokaimio kapų. Palaikai laidoti nedeginti (I–III a.) ir sudeginti (nuo IV a.) urnose. Kapai dažniausiai apdėti akmenimis. Nuo V a. sudeginti mirusieji laidoti be urnų.[2] Biritualiniuose kapinynuose randami:

  • griaučiai išskobtuose loviuose;
  • su žirgais palaidoti kariai;
  • gausios ginklų, įrankių ir papuošalų įkapės;
  • vėlesnėse kapavietėse pasitaiko romėniškų monetų.

Dulokaimio–Kovrovo kultūros atstovai buvo labai turtingi, tai sąlygojo prekyba gintaru, didžiausios jo radavietės yra būtent Semboje. Nustatyti toli vedantys prekybos gintaru ryšiai.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „Cамбийско-натангская культура“. Большая российская энциклопедия. Suarchyvuotas originalas 2018-07-22. Nuoroda tikrinta 2022-02-11.
  2. V. Šimėnas, redaktorė Ž. Jonuškienė (2004-02-02, red. 2019-09-16). „Dulokaimio kapinynas“. VLE. Nuoroda tikrinta 2022-02-13. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)