Notangai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Notangai (prūs. notangi; vok. Natanger) – viena iš vienuolikos prūsų grupių, gyvenusi Notangoje, kurios didžioji dalis dabar yra Rusijos eksklave Kaliningrado srityje (iki 1945 m. tai buvo Vokietijai priklausiusi Rytų Prūsija).

Manoma, kad XIII a. Vokiečių ordino riteriams pradėjus kryžiaus žygius prieš prūsus, teritorijoje tarp Priegliaus ir Alnos gyveno apie 15 000 žmonių.[1] Natangų žemės šiaurėje ribojosi su sembais, rytuose su nadruviais, pietuose ir pietryčiuose – su bartais, vakaruose – varmiais, o šiaurės vakaruose notangų žemes skalavo Aistmarės. Manoma, kad notangai kalbėjo notangų tarme, priklausiusia prūsų kalbai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Notangai pirmą kartą paminėti 1238 m. sutartyje tarp teutonų riterių ir Pomeranijos kunigaikščio Sventapelkio II (Świętopełk II)[1] 1249 m. Christburgo sutartis, kuri užtikrino asmeninę naujai pakrikštytų krikščionių laisvę, apėmė ir notangus. Tačiau sutartis neišsprendė giluminių konflikto priežasčių, ir 1249 m. lapkričio mėnesį įvykusiame Krücken mūšyje notangai išžudė 54 riterius.[2] Pergalė buvo trumpalaikė, Ordinas per porą metų atsigavo ir pratęsė savo kryžiaus žygį. 1255 m. jie Priegliaus žiotyse, tiesiai ant sienos tarp Notangos ir Sembos, pastatė Kenigsbergą (Karaliaučius, dabartinis Kaliningradas).

Didžiojo prūsų sukilimo metu (1260–1274) notangai vadu išsirinko Vokietijoje pasimokiusį Herkų Mantą. Pradžioje sukilimas buvo sėkmingas, jie sumušė Ordino riterius Pokarvio ir Liubavos mūšiuose. Tačiau sukilėliams nepasisekė užimti mūrinių kryžiuočių pilių, ir sukilimas pralaimėjo. Žymiausias prūsų sukilimo vadas Herkus Mantas buvo sugautas ir pakartas (1273 m.). Notangų kilmingieji pasidavė vokiečiams, kurie pažadėjo privilegijų ir neliesti jų asmeninių valdų.
Paskutinį kartą notangai sukilo vadovaujami Sabyno ir Stantos 1295 m.[1]

Notangoje apsigyveno daug kolonistų, bet notangai išlaikė savo kalbą ir papročius iki XVII a. XVII a. pabaigoje ar XVIII a. pradžioje notangų skiriamieji bruožai išnyko, jie susiliejo su ten gyvenusiais vokiečiais. Buvusios Notangos gyventojai vadino savo Natangen iki 1945 m. Landsbergo miesto (dabar Lenkijos miestas Górowo Iławeckie) vietinis laikraštis nuo 1919 m. vadinosi Natanger Zeitung ('Natangų laikraštis').[3]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Simas Sužiedėlis, ed (1970–1978). „Notanga“. Encyclopedia Lituanica. IV. Boston, Massachusetts: Juozas Kapočius. pp. 101–102.
  2. Urban, William (2000). The Prussian Crusade (2nd ed.). Chicago, Illinois: Lithuanian Research and Studies Center. p. 242.
  3. W. Reichermann, „Ut Noatange – Plattdütsche Spoasskes“, Königsberg 1892, In Natangen – Ein Bildband, Kreisgemeinschaft Pr. Eylau, Verden 1986