Oksyvo kultūra – geležies amžiausIII a. pr. m. e. pabaigos – I m. e. a. pradžios archeologinė kultūra dabartinės Lenkijos teritorijoje Vyslos žemupyje. Kultūros vardas kilo nuo vietovės Oksywie (Oxhöft), šiandieninio Gdynės miesto dalies, apie 10 km į šiaurę nuo Gdansko, kur buvo atidengtas šios kultūros kapinynas. Oksyvos kultūra, kaip nauja vėlyvojo ikiromėniškojo geležies amžiaus archeologinė kultūra, susidarė dėl keltų pasaulio įtakos bei Pševorsko ir Jastorfo kultūrų impulsų III a. pr. m. e.[1]
Pradžioje ši kultūra užėmė visą dešiniąją žemutinės Vyslos pusę ir sritį prie Kulmo. Klasikiniame periode A2 kultūra užėmė ir sritį Pomeranijoje.
Archeologinių šaltinių duomenimis, čia buvo įsikūrusios vietinių gyventojų grupės – Pomeranijos kultūros tęsėjos. Dėl materialinės kultūros pokyčių ir galbūt gotų diktuojamų laidojimo papročių iš Oksyvos kultūros ikiromėniškojo laikotarpio A3 periodo pabaigoje ir romėniškojo laikotarpio B1 periodo pradžioje išsivystė Vielbarko kultūra. Kapai, kuriuose rasta ginklų (ietigalių, kalavijų, antskydžių), yra ypač svarbūs, tačiau jie žinomi tik iš A2 periodo ir A3 periodo baigiamosios stadijos. Iš minėto laikotarpio ankstyviausio horizonto galima kalbėti apie Pomeranijos varpinius kapus ir Jastorfo kultūros įtaką. Geriau pažįstama Pševorsko kultūros įtaka, ypač Oksyvos kultūros puodininkystei.
Dėl kultūros gyventojų lingvistinės priklausomybės nėra sutariama.
Vikiteka