Otas Tišleris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Otas Tišleris
vok. Otto Tischler
Tischler, Otto (1843-1891).jpg
Gimė: 1843 m. liepos 24 d.
Breslau
Mirė: 1891 m. birželio 18 d. (47 metai)
Karaliaučius
Tėvai: Frydrichas Aleksandras Tišleris
Emilija Frederika Berta Putlich
Veikla: vokiečių archeologas
Commons-logo.svg Vikiteka: Otas TišlerisVikiteka

Otas Tišleris (vok. Otto Tischler, 1843 m. liepos 24 d. Breslau, dab. Lenkija1891 m. birželio 18 d. Karaliaučius) – vokiečių archeologas.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1859 m. baigė Frydricho kolegiją Karaliaučiuje, Karaliaučiaus universitete studijavo fiziką, chemiją ir matematiką, 1864 m. baigė Heidelbergo universitetą. Prasidėjus Austrijos-Prūsijos karui tarnavo kariuomenėje, leitenantas. Kaip rezervo karininkas dalyvavo ir 1870-1871 m. Prancūzijos-Prūsijos kare, apdovanotas Geležiniu kryžiumi.

Nuo 1874 m. tyrinėjo II tūkstantmečio vidurio ir I tūkstantmečio pr. m. e. vakarų baltų pilkapių kultūros paminklus bei I tūkstantmečio Prūsijos piliakalnius ir prūsų kapinynus. Itin žymus 1886 m. jo tirtas Aukštkiemių kapinynas (Klaipėdos apskritis). Čia ištyrė apie 200 kapų. Vienas aktyviausių padėjėjų buvo Gustafas Kosina. Sukūrė vakarų baltų periodizacijos sistemą nuo neolito iki XII a. Periodizavo ir „vėlyvųjų Romos imperatorių“ laikotarpį – išskyrė B (I–II amžiai) ir C (III–IV amžiai) periodus.[2]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tirti baltų archeologijos paminklai:

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ostpreussische Gräberfelder. In: Schriften der Physikalisch-Ökonomischen Gesellschaft zu Königsberg in Preußen. Band 19, 1878, Abhandlungen S. 159–268
  • Bericht über die anthropologisch-prähistorische Abtheilung des Provinzial-Museums der Physikalisch-Ökonomischen Gesellschaft. In: Karl Wilhelm von Kupffer und Fritz Bessel-Hagen: Schädel und Skelete der anthropologischen Sammlungen zu Königsberg i. Pr. Vieweg, Braunschweig 1880
  • Ueber die Formen der Gewandnadeln (Fibeln) nach ihrer historischen Bedeutung. In: Zeitschrift für Anthropologie und Urgeschichte Baierns’s. Band IV, Wolf, München 1881, Heft 1 und 2, S. 3–40
  • Beiträge zur Kenntniss der Steinzeit in Ostpreussen und den angrenzenden Gebieten. In: Schriften der Physikalisch-Ökonomischen Gesellschaft. Band 23, Königsberg 1882, Abhandlungen S. 17–40
  • Über die Gliederung der La-Tène-Periode und die Dekorierung der Eisenwaffen in dieser Zeit. In: Correspondenz-Blatt der deutschen Gesellschaft für Anthropologie, Ethnologie und Urgeschichte. Band 14, 1885, S. 157–161.
  • Ueber Aggry-Perlen und über die Herstellung farbiger Gläser im Alterthume. In: Schriften der Physikalisch-Ökonomischen Gesellschaft zu Königsberg in Preußen. Band 27, Gräfe und Unzer, Königsberg 1886, Sitzungsberichte S. 5–14
  • Eine Emailscheibe von Oberhof und Abriss der Geschichte des Emails. In: Schriften der Physikalisch-Ökonomischen Gesellschaft zu Königsberg in Preußen. Band 27, Gräfe und Unzer, Königsberg 1886, Sitzungsberichte S. 38–58
  • Ueber die Gliederung der Urgeschichte Ostpreußens. Druck von Carl Wilhelmi, Insterburg 1887
  • Bericht über die Archäologisch-Anthropologische Abteilung des Provinzial-Museums der Physikalisch-ökonom. Gesellschaft bei Gelegenheit der Feier des 100jähr. Bestehens der Gesellschaft 1890. In Komm. b. W. Koch, Königsberg i. Pr. 1890
  • Ostpreussische Grabhügel. In: Schriften der Physikalisch-Ökonomischen Gesellschaft zu Königsberg in Preußen. Band 27, 1886, Abhandlungen S. 113–176; Band 29, 1888, Abhandlungen S. 106–134; Band 31, 1890, Abhandlungen, S. 1–36
  • Ostpreussische Altertümer aus der Zeit der grossen Gräberfelder nach Christi Geburt. Koch, Königsberg i. Pr. 1902

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]