Dniepro-Dauguvos kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Dniepro-Dauguvos kultūra
VIII a. pr. m. e. – IV a.
Dab. valstybės: Baltarusija
Ist. regionas: Dniepro ir Dauguvos baseinai
Amžius: Geležies amžius
Lingvistinė gr.: rytų baltai
East europe 3-4cc.png

Dniepro-Dauguvos kultūra – ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra, nuo VIII a. – VII a. iki m. e. iki IV a. paplitusi prie Dniepro aukštupio ir Dauguvos aukštupio bei vidurupio, dabartinės Baltarusijos teritorijoje.

Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rytuose Dniepro-Dauguvos kultūros arealas siekė Ugros ir Desnos aukštupius, ribojosi su Juchnovo kultūra ir Okos aukštupio kultūra, šiaurėje siekė Velikajos aukštupį, ribojosi su Djakovo kultūra, vakaruose beveik siekė dabartinės Lietuvos ir Latvijos teritorijas, ribojosi su brūkšniuotosios keramikos kultūra.

Charakteristika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dniepro-Dauguvos kultūrai būdingos gyvenvietės – nedideli įtvirtinti piliakalniai. Ankstyvuoju laikotarpiu piliakalniai buvo įtvirtinti medinėmis užtvaromis, statyti stulpinės konstrukcijos ilgieji pastatai, padalyti pertvaromis į nedideles patalpas su atviru židiniu. I a. – II a. piliakalniai buvo tvirtinami keliais žemais pylimais, ant jų statyti nedideli (10–15 m²) keturkampiai stulpinės konstrukcijos pastatai.

Dniepro-Dauguvos kultūros gyventojų pagrindiniai verslai buvo gyvulininkystė ir žemdirbystė. 1 tūkstantmtyje iki m. e. jie daugiausia naudojo akmeninius ir kaulinius, nuo I–II a. – geležinius įrankius. Lipdė aukštus, šiek tiek profiliuotais šonų ir angos kraštais, puodus. Kartais prie angos puodai puošti skylutėmis ar zigzagine linija. Papuošalai žalvariniai, rasta smeigtukų, auskarų. Gyventojai prekiavo su finougrų gentimis. Dniepro-Dauguvos kultūros kapai nežinomi. Priskiriama baltams.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Adolfas TautavičiusDniepro-Dauguvos kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 35 psl.