Zarubincų kultūra
| Zarubincų kultūra | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
 | ||||||
| Dab. valstybės | Šiaurės vakarų Ukraina ir pietų Baltarusija | |||||
| Ist. regionas | Vidurio Dniepras, Pripėtės baseinas | |||||
| Amžius | Geležies amžius | |||||
| Lingvistinė grupė | rytų baltai | |||||
 | ||||||
Zarubincų kultūra – III a. pr. m. e – II a. ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1899 m. V. Chvoikos pradėtą kasinėti Zarubincų kaimo kapinyną Dniepro dešiniajame krante į pietus nuo Kijevo.
Arealas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Zarubincų kultūra buvo paplitusi vidurio ir viršutinėje Dniepro upės dalyje, Pripetės baseinuose. Dabartinė šiaurės vakarų Ukraina ir pietų Baltarusija.
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šiai kultūrai būdingos neįtvirtintos gyvenvietės. Gyventa stulpinės konstrukcijos vienos patalpos antžeminiuose ar truputį į žemę įleistuose pastatuose. Ją palikę žmonės vertėsi sėslia gyvulininkyste, bet svarbų vaidmenį vaidino ir žemdirbystė; gaminosi geležį, vartojo daug geležinių įrankių ir ginklų. Buityje buvo paplitę lipdyti puodai, dubenys, ąsočiai. Dalies molinių indų paviršius gludintas. Mirusiuosius laidodavo sudegintus urnose, plokštiniuose kapuose apvaliose ar ovaliose duobutėse, į kurias kartais suberdavo ir laužo liekanas. įkapės negausios.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||||||
| |||||||||||