Notanga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Prūsų žemės

Notanga (prūs. Nātanga) – prūsų žemė už Varmės iki Priegliaus ir Alnos.[1] Šiaurėje Priegliaus upė skyrė nuo Sembos, pietvakariuose ribojosi su Varme, pietuose nuo Bartos skyrė Alna. Notanga siekė ir Baltijos pakrantę (Aistmarės). Joje gyveno prūsų gentis notangai. Notangos šiaurinei daliai priklausė Seilavos balynas su iš jo ištekančiu Frišingu (Virsingu) bei šio upyno upėmis – Stradiku ir Pasmara.

Pavadinimo reikšmė prūsų kalba neaiški.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1231 m. Notangą tarp savo valdų pirmą kartą mini Danijos karalius Voldemaras II. Pirmąjį kryžiuočių žygį į Notangą organizavo vice-landmeisteris Berlevinas fon Freibergas (Berlewin von Freiberg). Atvykę dviem laivais kryžiuočiai išsilaipino prie Honedos miesto ir užėmė keletą prūsų gyvenviečių. Po to juos užpuolė ir išžudė notangai, išsigelbėti pavyko tik laivų ekipažams. 1239 m. Berlevinas fon Freibergas suorganizavo naują žygį prieš Notangą, kurio metu kryžiuočiai užėmė Honedą. Vado Pijopo vadovaujami varmiai ir notangai apsiautė pilį, bet jos paimti nepavyko.

Notanga – prūsų sukilėlių vado Herkaus Manto gimtinė.

Nuo XIV a. Notangoje prasidėjo masinė vokiečių kolonizacija.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Zigmas Zinkevičius. Lietuviai: Praeities didybė ir sunykimas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2014. P.46. ISBN 978-5-420-01724-1